Nacionalinė sporto agentūra (NSA) neseniai paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas buvo skirtas vos penkioms organizacijoms, o kitos liko užribyje. Tad tokia situacija ir vėl kelia pasipiktinimo bangą.
Kaip skelbė NSA, finansavimą gavo vos 5 iš 35 sporto organizacijų. Daugiausia – 470 tūkst. Eur – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai. 199 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėtų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“.
Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. Eur, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (pasaulio jaunimo iki 19 m. šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) – 129 tūkst. Eur, Lietuvos studentų sporto asociacijai (pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) – 21 tūkst. Eur.
Pasigenda sistemos tobulinimo ir kritikuoja atsakingą komisiją
„Akivaizdu, kad reikia analizuoti ir taisyti klaidas, kurios kažkada buvo padarytos. Tik nė vienos analizės dar neteko matyti, kad būtų kas nors tobulinama. Tai norisi paklausti – kas yra veikiama?
Federacijos yra perkrautos biurokratiniais darbais, nors administravimui finansavimas nėra padidėjęs. Kai buvo įkurta NSA, pažadėtas finansavimo didinimas, jos kompetencijų centro pagalba ir pan. Na, o dabar tik organizuojami seminarai apie gerąjį valdymą, kurių mums ne tiek ir reikia. Labiau reikia tikros kompetencijos, už kurią atitinkami specialistai gauna atlyginimus”, – požiūriu į pagalbą šalies sportui piktinosi su tv3.lt portalu bendravęs Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.
D. Šalugos teigimu, iš šalies labai keistai atrodo komisijos sudėtis, kuriai šį kartą patikėta vertinti tarptautinių sporto varžybų Lietuvoje finansavimą. Joje buvo NSA aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas ir NSA Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė.
„Kaip gali vertinti aukšto meistriškumo tarptautinius renginius žmonės, kurie jų niekada nėra organizavę? Pats M. Žiūkas išvis yra įdomioje situacijoje – žiemą buvo užsienyje ir tuo pačiu vadovavo aukšto meistriškumo renginių darbo grupei. Jis pats sportuoja, už tam tikros federacijos pinigus važiuoja į kitas šalis ir dar pats pinigus skirsto federacijoms. Ar tai nėra absurdas?”, – svarstė Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas.
NSA pateikia detalų paaiškinimą
Siekiant daugiau sužinoti apie tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti skirtą finansavimą, portalas tv3.lt komentaro kreipėsi ir į pačią NSA.
Kaip teigė NSA direktorius Mindaugas Špokas, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimą konkurso būdu reglamentuoja Sporto įstatymas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas.
„Bendrieji vertinimo kriterijai yra nustatyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje. Aprašo 5 punkte nustatyti specialieji vertinimo kriterijai, o Aprašo 1 priedo 8.2 papunktyje nustatyti bendrieji vertinimo kriterijai ir paraiškos vertinimo balų detalizavimas. Minėti teisės aktai skelbiami viešai Teisės aktų registre ir mūsų interneto svetainėje“, – teigė NSA direktorius.
Pasak jo, finansavimas vyksta konkurso būdu, t. y. pareiškėjų pateiktos paraiškos vertinamos balais pagal Apraše nustatytus vertinimo kriterijus.
„Finansavimas skiriamas daugiausia balų surinkusioms paraiškoms ir atsižvelgiant į konkursui numatytą valstybės biudžeto lėšų sumą, kuri būna žinoma paskelbus konkursą. Šiemet ši suma siekė 1 mln. eurų. Prieš skiriant finansavimą, yra įvertinami ir paraiškose pateikti biudžetai. Jeigu dalis išlaidų paraiškos biudžete yra nepagrįstos, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo aukšto meistriškumo varžybų veikloms įgyvendinti, finansuotina suma mažinama atitinkama dalimi“, – tv3.lt teigė M. Špokas bei pridūrė, kad 2024 m. konkursui buvo pateikta paraiškų už 3,5 mln. eur, o skirstoma suma buvo tik 1 mln. eur, todėl finansuota tik dalis, daugiausia balų surinkusių, paraiškų.
NSA direktorius taip pat paaiškino, kaip yra atrenkama ir šį kartą nemažai kritikos sulaukusi finansavimo vertinimo komisija.
„Konkursui pateiktas paraiškas vertina ir siūlymus dėl finansavimo skyrimo rengia NSA direktoriaus įsakymu sudaryta Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso vertinimo komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 nariai. Komisijos nariais gali būti skiriami NSA valstybės tarnautojai. Į komisiją šį kartą paskirti NSA valstybės tarnautojai, turintys patirties aukšto meistriškumo sporte, projektų vertinime, taip pat turintys teisinio reglamentavimo ir finansų planavimo žinių", – pasakojo M. Špokas
Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų konkurse sporto šakų federacijos ir organizacijos galėjo teikti paraiškas varžyboms, kurių vykdymo laikotarpis yra nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Nacionalinė sporto agentūra konkursui iš viso gavo 35 paraiškas.
Neturėdamos pinigų federacijos papuola į pinkles
Nors NSA viešai skelbia kriterijus, pagal ką yra vertinamas finansavimas, sporto bendruomenės tai vis tiek neįtikina, o D. Šalugos teigimu, dauguma sporto federacijų laikosi vieningos nuomonės, kad sporto bendruomenė yra visiškai negirdima.
„Dauguma federacijų jau seniau yra išgyvenę ne pačius geriausius laikus, tad moka suktis iš situacijos. Tik keista, kad dabar staiga atsirado kažkokie tariami gelbėtojai, kurie neva viską žino geriau ir neįsiklausydami į mūsų argumentus priiminėja sprendimus.
Pernai, vėl gi, buvo nedaug federacijų gavusių finansavimą. Gaila, kad vietoje to, jog būtų sudaryta darbo grupė įvertinti, kaip buvo paskirstyti pinigai bei atlikti tyrimą, užsitveriama gynybine siena ir nepripažįstama klaidų. Nesakau, kad tos federacijos, kurios gavo finansavimą yra to nevertos, bet bėda ta, kad niekas nepasigilina, nepadaro analizės, kad suprasti bent tai, jog net ir nedidelės lėšos kai kurioms federacijoms gelbėtų renginį”, – tv3.lt portalui teigė D. Šaluga.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas priduria, kad dauguma renginių federacijoms yra kartotiniai ir kai kurie skaičiuoja ilgametes tradicijas. Renginiai būna įtraukti į kalendorius, yra įsipareigojimai tarptautinėms federacijoms.
„Federacijos, kurios neturi pinigų, papuola į pinkles, kai jų nėra. Reikia arba skolintis, arba tikėtis kažkaip, kad rėmėjai parems. Kitaip lauks tarptautinės sankcijos ir daugiau nebegalėsi kreiptis į tarptautinę federaciją dėl renginio organizavimo Lietuvoje.
Net ir 20 tūkst. eurų daugumai federacijų būtų išgelbėjimas, bet ir to jos negauna. Žinoma, federacijos nelaukia stebuklų, remėjų pačios ieško. Tik reikia turėti omenyje, kad rėmėjus surasti tikrai nėra paprasta, kai esi pastatytas nemalonioje situacijoje, kuomet jau suplanuoti renginiai, užsakyti viešbučiai ir pan., o realaus finansavimo dar nėra”, – pasakojo D. Šaluga.
