Praėjusių metų lapkritį, kai Karolis Raišys su savo ekipažu leidosi į Dakaro ralį, jų misija atrodė kaip avantiūra – daugelis abejojo, ar beveik pusę amžiaus skaičiuojantis „Land Rover“ apskritai pajėgs įveikti sudėtingą maršrutą. Tačiau po dviejų mėnesių, vasario 19-ąją, grįžusieji buvo sutikti jau kaip didvyriai – jų ištvermė ir klasikinio automobilio patikimumas pranoko visus lūkesčius.
„Paskutinę minutę nusprendžiau važiuoti, bet visos dirbtuvės, į kurias kreipiausi, atsisakė ruošti automobilį – sakė, kad per mėnesį to padaryti neįmanoma. Kai visgi išvažiavome, mus lydėjo labiau gailestis nei tikėjimas mūsų galimybėmis“, – prisiminė K. Raišys.
Senolis „Defender“ įrodė savo vertę
Nors daugelis manė, kad ekipažas Dakare dalyvaus daugiau dėl nuotykių nei dėl sportinio rezultato, realybė pasirodė kitokia. Senutėlis „Defender“ ne tik įveikė trasą, bet ir padėjo lietuviams išsilaikyti lyderių dešimtuke, o vėliau – iškovoti prizinę vietą.
„Pirmomis dienomis mus laikė tokiais pat avantiūristais kaip ir tuos, kurie startavo su „Citroën 2CV“ ar „Renault“ modeliais. Bet kai pradėjome nuosekliai kopti aukštyn rezultatų lentelėje, pajutome ir konkurentų pagarbą“, – pasakojo K. Raišys.
Didelį vaidmenį šiame pasiekime suvaidino ne tik paties automobilio patikimumas, bet ir ekipažo strategija. „Defender“ buvo greitas ir gerai valdomas, tačiau reikėjo rasti balansą tarp tempo ir technikos tausojimo – vienas stipresnis smūgis galėjo kainuoti brangiai.
Be techninio palaikymo – iki podiumo
Vienas didžiausių šios kelionės iššūkių buvo tai, kad lietuviai Dakare dalyvavo be techninio palaikymo. Jiems teko patiems pasirūpinti visais būtiniausiais daiktais ir net remonto įrankiais, kuriuos susikrovė į vieną iš varžovų sunkvežimių.
„Tikėjausi, kad turėsime daug bemiegių naktų, tvarkydami gedimus, bet realybė nustebino – automobilis nekėlė jokių problemų! Kol kitų komandų nariai naktimis pjovė, virino ir gręžė savo automobilius, mes galėjome skirti laiką tik minimalioms priežiūros procedūroms“, – šyptelėjo K. Raišys.
Per visą maratoną ekipažas susidūrė su vos keliais techniniais iššūkiais – nutrūkusiu akceleratoriaus trosu bei smarkesnio smūgio metu atsipalaidavusiomis variklio pagalvėmis ir lingių įvorėmis. Tačiau šias problemas pavyko greitai išspręsti.
Nuoseklumas vedė į pergalę
Paskutinėse ralio dienose įtampa pasiekė aukščiausią tašką – lietuviai pradėjo realiai kovoti dėl prizinės vietos. Kiekvienas etapas buvo itin svarbus, o blogėjant oro sąlygoms klaidų daryti tiesiog nebuvo galima.
„Kiekvienos dienos finišas buvo pergalė, nes pats išvažiavimas į Dakarą mums jau buvo didžiulis laimėjimas. Kai galiausiai suvokėme, kad galime užlipti ant podiumo, atsirado milžiniška atsakomybė – nenorėjome visko išbarstyti paskutinėmis dienomis“, – emocijas prisiminė K. Raišys.
Laimingai pasiekę finišą ir užėmę 3-ąją vietą, lietuviai ne tik įsirašė į Dakaro istoriją, bet ir parvežė į Lietuvą Beduino trofėjų – vienintelį šiais metais.
Ar bus dar vienas Dakaras?
Paklaustas, ar planuoja sugrįžti į Dakarą ateityje, K. Raišys paliko šį klausimą atvirą.
„Tai buvo tokia unikali patirtis, kad dabar dar jaučiuosi tarsi viskas būtų įvykę ne su manimi, o kažkur paralelinėje visatoje. Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti užtikrintai – tokie automobiliai kaip „Defender“ ne tik keliauja per dykumas, bet ir sujungia žmones“, – sakė istorinio pasiekimo autorius.
