Nuo liepos 19 iki rugpjūčio 4 dienos visų sporto aistruolių akys krypo į Katalonijos sostinę – Barseloną, kur geriausi planetos plaukikai kovojo dėl pasaulio čempionato medalių. Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ne tik atletų pasiekimus, bet ir gyvenimą už baseino ribų sekė daugiau nei 500 sporto žurnalistų.
Darbas prasidėdavo ankstų rytą, o nuo 10 valandos – atrankos plaukimai, kurie trukdavo apie tris valandas. Vėliau – kelių valandų pertrauka, kuri dažniausiai būdavo skiriama pietums, poilsiui ir miegui. Tiesa, ne viešbučio kambaryje, o olimpinio „Palau Sant Jordi“ sporto centro prieigose įsikūrusiame žiniasklaidos centre, ant stalo.
Pavargusiais veidais vaikščioję žurnalistai atsigaudavo apie 18 valandą, kai prasidėdavo pusfinalio ir finalo kovos. Neslėpdami simpatijų savo šalies plaukikams, šie demonstruodavo ne tik džiaugsmo ašaras, bet ir stiprų nusivylimą.
Netikri pinigai
Prie baseino, kaip ir pridera, turistų patogumui buvo įsikūrę restoranai ir lauko barai, kurie su nekantrumu laukė svečių. Ką jau kalbėti apie suvenyrų parduotuves, pro kurias iš smalsumo sunku praeiti neapžiūrėjus vienos kitos parduodamos prekės.
Tiesa, net jei turėtum pilną maišą eurų, turistų miestelyje ne kažin ką nusipirktum – čia galiojo kita valiuta. Specialioje keitykloje už vieną miestelio monetą tekdavo pakloti 3 eurus ir tik tuomet galėdavai įsigyti kokį daiktą ar skaniai pavalgyti.
Kalbant apie kainas, mūsų tautiečiams jos veikiausiai gerokai „kandžiojosi“. Už mažą „Coca-Colos“ buteliuką tekdavo sumokėti 4,5 euro. Įsipilti gėrimui duodavo didelį plastikinį spalvotą puodelį, papuoštą čempionato simboliais. Dešrainių ir mėsainių kainos siekė nuo 4 iki 5, o kavos – 1,5 euro. Savo ruožtu žurnalistams iškęsti alinantį karštį padėjo savanorių dalijamas vanduo ir maži geriamo jogurto buteliukai.
R. Meilutytė nebuvo žvaigždė
Didžiausią žiūrovų dalį sudarė ispanai ir iš kaimyninės Prancūzijos atvykę sirgaliai. Kiekvienas sportininkas čia buvo gerbiamas, tačiau, atrodo, viskas pasikeitė likus kelioms dienoms iki pirmenybių pabaigos. Prieš svarbiausius startus pristačius Rusijos plaukikus pasigirsdavo aistruolių švilpimas ir nepasitenkinimas. Žurnalistams buvo sunku suvokti, kodėl būtent šios šalies sportininkai yra nemėgstami.
Į planetos plaukimo čempionatą iš viso susirinko 2293 atletai iš įvairiausių pasaulio valstybių, bet tik keturiems plaukikams pavyko pasiekti išsvajotąjį planetos rekordą. Tarp jų, žinoma, atsidūrė ir olimpinė čempionė – šešiolikmetė Rūta Meilutytė, kuri jų pagerino net du.
Jai taip pat nenusileido tokį patį rezultatą pademonstravusi šešiolikmetė JAV plaukikė Katie Ledecky. Dauguma žurnalistų stebėjosi šių dviejų sportininkių fenomenalumu, o vienas užsienio žiniasklaidos atstovų, lietuvei iškovojus pasaulio čempionato aukso medalį, spaudos konferencijoje nesidrovėjo pastebėti, kad abi sportininkės – Žuvų zodiako ženklo atstovės: amerikietė gimė kovo 17-ąją, o lietuvė – kovo 19-ąją.
Vienas garsiausių prancūzų sporto analitikų Fabrice’as Jouhaudas, „Balsas.lt savaitės“ paklaustas, ar Barselonoje „auksinė Lietuvos žuvelė“ tapo dar didesne žvaigžde, suskubo paneigti: „Jūsų plaukikė čia tikrai nėra žvaigždė. Galbūt dėl to, kad ji nėra itin universali – geriausius rezultatus pasiekia plaukdama krūtine, o Missy Franklin ar K. Ledicky plaukia per daugumą rungčių, todėl ir dėmesys joms didesnis.“
Baseinas – istorinėje vietoje
Tik prieš 10 metų sporto funkcionieriai „Palau Sant Jordi“ sporto rūmus, kuriuose telpa 16 tūkst. žmonių, sumanė pritaikyti plaukimo varžyboms. Būtent čia buvo surengtos pirmosios Ispanijoje pasaulio plaukimo pirmenybės, o 1992 metais per Barselonos vasaros olimpines žaidynes šioje arenoje vyko finalinės gimnastikos, rankinio ir tinklinio rungtynės.
„Palau Sant Jordi“ įsikūręs ant įspūdingos Montjuicio kalvos, nuo kurios matosi miesto centras: meno galerijos, pramogų atrakcionai, parkai ir 1992 metų olimpinis kaimelis. Visi sporto kompleksai sudaro olimpinį žiedą, kur vyko pagrindinės olimpiados varžybos.
Prie baseino stūkso ir garsusis Barselonos olimpinis stadionas. Jame pirmą kartą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę per 1992 metų olimpinių žaidinių atidarymą žengė mūsų šalies sportininkai. Žingsniuojant baseino link galima išvysti pėdų įspaudas, kurias paliko garsiausi pasaulio atletai.
Nors arena pirmenybių metu nebuvo visiškai užpildyta, pasak organizatorių, iš viso čempionate apsilankė 267 tūkst. žiūrovų.
