Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šią savaitę į Lietuvą trumpam buvo sugrįžusi dabar jau ne tik olimpinė, bet ir pasaulio čempionė ir rekordininkė Rūta Meilutytė. Po pasaulio čempionato Barselonoje, kur ji iškovojo aukso ir sidabro medalius ir pagerino du pasaulio rekordus, R. Meilutytė pati tituluočiausia Lietuvos plaukikė. Olimpine čempione ji tapo būdama 15-os, o pasaulio 16-os metų, todėl, vertinant jos požiūrį į darbą, jos ryžtą ir nusiteikimą siekti rezultatų, reikia manyti jos karjeroje bus dar ne vienas aukščiausias apdovanojimas ir ne vienas rekordas.
Pirmoji olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Lietuvos plaukikė, dabar Lietuvos sporto universiteto docentė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė sako, kad R.Meilutytė bus pirmoji, kuri 100 m krūtine plauks greičiau nei 1:04 min.
Aš pamenu prieš Londono olimpines žaidynes, kai dar beveik niekas nežinojo apie R. Meilutytę, Jūs LRT studijoje pasakėte, kad ji gali „iššauti“ jau Londone. Jūs buvote teisi. Iš kur Jūs žinojote? Jūs pažinojote Rūtą ir matėte jos augimą?
Apie Rūtą aš žinojau iš kitų trenerių, kadangi mano seserys taip pat yra trenerės, ir viena dirbo kaip tik tame baseine, Šilainių baseine, kur Rūta plaukiojo, tai mes pasišnekėdavome. Ir buvo pasakyta, kad yra tokia R. Meilutytė, kuri turėtų labai neblogai plaukti. Aš ją pirmą kartą pamačiau, kai jai buvo turbūt 12 metų Anykščiuose varžybose, ir aš pamačiau, kaip ji plaukia ir kaip gražiai iriasi į priekį, pamačiau, kad ji gali. Paskui mes su ja truputėlį pabendravome, nes mėgsta bendrauti. Pamačiau, kad ji yra tokia mergina, kuri gali padaryti stebuklus.
O ar ji galėjo padaryti tą stebuklą, jeigu būtų likusi Lietuvoje, o ne išvykusi?
Aš turiu Jums pasakyti, kad Lietuvoje mes turim tikrai gerų sporto specialistų. Aš manau, kad ji galėtų pasiekti tokių rezultatų, bet ne tokių viršūnių, kiek dabar yra pasiekusi, nes išvažiavusi į Angliją ji tapo pasaulio žmogumi. Ir kada ji išvažiavo į Angliją, turėjo labai daug stambių varžybų. Lietuvos plaukikai tokių varžybų nelabai turi, patirties neturi. Tai aš sakau, dėl to, kad išvažiavo tenai, ji tapo tokia žvaigžde, kokia dabar yra.
Jeigu kalbame apie Barseloną, 50 metrų nuotolyje ji pagerino pasaulio rekordą 0,3 sekundės, o 100 metrų, ji pagerino 0,1 sekundės. Tai dabar pasakykite, tai daug ar mažai tos 0,3 ir 0,1 s?
Tai iš tikrųjų yra neapsakomai daug. Aš atsimenu Miuncheno olimpinėse žaidynėse, kada pirmą kartą buvo panaudota ta elektroninė laiko fiksavimo sistema, plaukiant 400 metrų kompleksinį plaukimą, švedas laimėjo prieš amerikietį 0,002. Ir tada buvo iš viso fantastika, nes būtų sunku nustatyti, kas laimėjo. Ir buvo paskaičiuota, kad tos 0,002 – ne 0,2, ne 0,02 – tai yra 2 milimetrai. Tai aš manau, kad čia bus mažiau negu centimetras, galbūt mažiau nei pusė centimetro...
Beje, norėjau paklausti – tos 0,07 pralaimėtos 50 metrų finale, tai kiek yra?
Tai yra kokie 5 milimetrai, aš manau.
Bet žiūrėkite, jeigu ranka ilgesnė, tai gal ji dėl to ir laimi tuos 5 milimetrus, ar taip gali būti?
Rūtos apskritai rankos yra ilgos ir ji savo kūno sudėjimu yra sutverta plaukti. Bet, aišku, tie fiziniai duomenys yra gerai, bet didesnį pliusą duoda plaukimo technika. Plaukime krūtine yra maždaug 100 plaukimo būdų. R. Meilutytė, mano požiūriu, ypač kai plaukė paruošiamuosiuose plaukimuose 50 metrų, kai ji kaip tik pagerino pasaulio rekordą, tada buvo ideali jos plaukimo technika. Bet, žinote, ideali jai, bet galbūt visai neideali būtų kitai plaukikei. Aš paskaičiavau, kiek ji grybšnių padarė, kai pasiekė pasaulio rekordą, – buvo 25 grybšniai. Kada ji plaukė finale, buvo 27 grybšniai...
Tai čia tas ir vadinosi „užsimaliau“?
Tas vadinosi „aš užsimaliau“. Ir ji tą puikiai suprato, kad taip negalima daryti, nors J. Jefimova kaip tik tuos 27 grybšnius padarė ir finale, ir pusfinalyje. R. Meilutytei netinka tas "„malimas“. Ji turi galingą ir ilgesnį grybšnį, negu J. Jefimova.
Labai įdomu, bet dar noriu paklausti apie laiką. Aš vėlgi paskaičiavau, kad Londone, plaukdama 100 metrų, ir tapdama olimpine čempione, finale ji plauke, o pusfinalyje buvo dar net šiek tiek geresnis rezultatas. Dabar pasaulio rekordas 100 metrų Barselonoje. Tai praktiškai yra sekunde geriau negu prieš metus olimpinėse žaidynėse. Tai jeigu ji per metus savo rezultatą gerina sekunde, tai ar mes galime kalbėti, kad per artimiausius ketverius metus ji išplauks iš minutės ir 100 metrų plauks greičiu negu per minutę?
Aš nemanau, kad iš minutės ji išplauks, bet ateis laikas. Ateis laikas, kai plaukikės moterys plauks iš minutės. Tai gal bus, manau, kad po 30–40 metų. Bet dabar to nebus, ir R. Meilutytė to nepadarys. Ką ji galėtų padaryti? Aš manau, kad ji iš 1:04 bus pirmoji, kuri išplauks.
Tokie amerikiečiai, ypač amerikiečiai tuo pasižymi – garsusis Michaelas Phelps, Barselonoje – Ryanas Lochte, beje, ir Londone taip pat, Missy Franklin, kuri, berods, 5 medalius laimėjo. Ir jeigu dar prisiminčiau ankstesnius laikus, tai vis amerikiečiai ir jie universalūs: jie plaukia įvairiais būdais ir visada laimi aukščiausius medalius. Ar mūsų R. Meilutytė gali tapti tokia universalia plaukike? Ir ar ji tą gali padaryti čia, Europoje, ar tam būtina Amerikos mokykla?
Žinote, tie visi žmonės, kuriuos Jūs paminėjote, jie plaukia visais būdais, išskyrus krūtine. Plaukiant krūtine, visi judesiai atliekami visai kitoje plokštumoje, nei Jūs paminėjote, – peteliške, nugara ir krauliu. Plaukime krūtine judesiai atliekami horizontalioje plokštumoje, o tie – vertikalioje. Todėl, jei tu moki plaukti nugara, tu gali plaukti krauliu, jeigu moki plaukti krauliu, plauksi ir peteliške. Už tai tie paminėti žmonės plaukia visais kitais plaukimo būdais, bet jie neplaukia krūtine.
Gerai, tai tada pasakykite, kaip taip atsitiko, kad Lietuvoje visi geriausi plaukikų pasiekimai yra būtent krūtine. Tai ir L. Kačiušytė, ir R. Žulpa, ir A. Buzelytė, ir A. Juozaitis, dabar R. Meilutytė. Ir tai pats lėčiausias būdas iš visų plaukimo būdų. Tai išeitų, kad mes, lietuviai, esame greičiausi lėčiausioje rungtyje. Kaip čia taip atsitiko?
Mane irgi neramina, ir aš dažnai nerandu atsakymo, kodėl visi lietuviai plaukia taip gerai krūtine. Kažkada atvažiavęs vienas mano pažįstamas iš Anglijos sakė, nuėjo jis į paplūdymį ir sako, „žiūrėk, visi plaukia krūtine, galvos iškeltos, nė vienas krauliu neplaukia“. Na, mes už tai turim ir atranką tokią, kad visi plaukiam iškeltom galvom.
Varlyte...
Varlyte, taip. Tai galiu pajuokauti, kad mūsiškiai visi, kurie nemoka plaukti, pradeda nuo šito plaukimo būdo varlyte. O iš tikrųjų aš mėgstu sakyti, kad nacionalinė sporto šaka yra krepšinis, o nacionalinis plaukimo būdas yra krūtine.
