Socialinių tinklų era sporto profesionalus, mėgėjus ir kitus sporto ekosistemos dalyvius įgalino kurti savo įvaizdį, būti pasiekiamais „čia ir dabar“ bei daryti įtaką milijardams žmonių visame pasaulyje.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių iš naujo atranda aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, o kartu su juo – stilingą, patogią, funkcionalią aprangą.
Juk sakoma, kad žmogus pasitinka pagal drabužį, o išlydi – pagal rezultatą.
Tam pritaria ir prekės ženklo „Sporto mada“ įkūrėja, ilgametė sporto žurnalistė Aistė Labinaitė.
„Žinoma, atrodytų, koks skirtumas, kokią aprangą atletas dėvi trasoje. Juk svarbiausia yra patogumas ir rezultatas. Tačiau ir patys sportininkai ne kartą man yra sakę, jog nori varžybose atrodyti gražiai. Juk sportininkas atstovauja ne tik sau, bet ir savo šaliai. Negi tikrai norisi atrodyti „bet kaip?“
2023 m. vasarą apie sporto madą socialiniuose tinkluose pradėjusi rašyti A. Labinaitė yra bene pirmoji lietuvė, kuri pradėjo kurti reguliarų turinį šia tematika.
„Kadangi šalia sporto visada buvo ir kita meilė – mada, tiksliau meilė jos istorijai, pradėjau galvoti, kaip šias dvi, gal iš pirmo žvilgsnio labai skirtingas sritis priversti „gyventi“ kartu ir sudaryti gražų duetą. Taip vieną dieną atėjo „nušvitimas“ ir gimė „Sporto mada“ bei jos „šūkiai“: „Madingas sportas“ ir „Sportiška mada“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo turinio kūrėja.
Išsamaus interviu metu A. Labinaitė papasakojo apie savo įkurto prekės ženklo „Sporto mada“ koncepciją, įvardino, jos nuomone, stilingiausius Lietuvos ir viso pasaulio sportininkus ir kalbėjo apie mados ir stiliaus skirtumus.
Kaip sporto mados tendencijos evoliucionuoja šiandien? Kaip, atsižvelgiant į savo asmenybę, išsirinkti tinkamus įkvėpimo šaltinius? Apie tai ir dar daugiau – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu.
Kas ta sporto mada?
Aiste, papasakok, apie ką šiandien yra tavo „Sporto mada“?
Galima sakyti, kad „Sporto mada“ yra padalinta į dvi dalis. Kaip ir skelbia mano profilio aprašymas, čia sportininkai kalba apie madą, o mados ir grožio pasaulio atstovai – apie sportą. Taip pat čia skelbiamos mados ir sporto dueto naujienos, idėjos, interviu.
Bent jau tame pradiniame „Sporto mados“ etape mini interviu buvo daromi su lietuviais, o įvairios užsienio pasaulio naujienos pristatomos „Story“ pavidalu (kalbant apie „Instagram“ profilį). Žinoma, kartais būna „nuklydimų“ ir įdedu kokią žinutę apie išskirtinius vien tik mados ar vien tik sporto renginius, pavyzdžiui, lietuvių rezultatus, medalius olimpinėse ar paralimpinėse žaidynėse.
Gana įprasta, kad sporto žurnalistai bėgant metams įgyja savotišką specializaciją – vienus patraukia analitinis darbas, kitus – naujienų „breikinimas“, istorijų pasakojimas ar tiesiog konkreti sporto šaka. Dar kitus sužavi sporto mada. Kokį kelią nuėjai iki šio supratimo?
Juokaujant pasakyčiau, kad tikrai labai ilgą. Sporto žurnaliste dirbau daugiau nei dešimtmetį, todėl ilgą laiką viskas sukosi tik apie sportą. Didžioji dalis straipsnių buvo parašyta apie sportą, visi interneto portalai kompiuteryje buvo atidaryti susiję su sportu, televizoriaus ekrane irgi mirguliavo kažkokios varžybos ir pan. „Sporto mada“ jau seniai buvo pasąmonėje, tik reikėjo tinkamo laiko, kad pasirodytų dienos šviesoje.
„Sporto mados“ paskyra „Instagram“ platformoje gyvuoja nuo 2023 m. liepos. Ar galėtum apibrėžti pirmųjų metų tendencijas – kas pasiteisino, apie ką kurti turinį buvo smagiausia? Ir kas labiausiai patiko sekėjams?
Šis klausimas yra tarsi akmuo į mano daržą (šypsosi). Nuo starto jau praėjo nemažai laiko, o kalnai dar nenuversti. Pasirinkau „Instagram“, nes tuo metu labai domėjausi šia platforma, lankiau kursus. Pagalvojau, jog čia bus patogiausia pradėti „Sporto madą“. Labai entuziastingai pradėjau daryti pirmuosius interviu. Tačiau pradinis jų pateikimas, formatas, man pačiai, iškart paviešinus, pradėjo nepatikti. Tiesiog jis buvo pernelyg paprastas, neįdomus.
Tuomet atėjo apmąstymų metas. Kelis kartus keičiau formatą, kol galiausiai interviu buvo sudėti į „mini žurnaliukus“. Apskritai, esu priklausoma nuo žurnalų, nes mados žurnalai mano namuose atlieka net naktinių staliukų funkciją (juokiasi).
Žinoma, ir pačiai po tiek metų buvo keista, bet ir smagu, klausinėti ne apie rezultatus, tikslus, o apie madą. Buvo įdomu kurti ir istorinius įrašus. Pradėjau vartyti mados istorijos knygas ir tikrai nelabai tikėjausi, jog ten rasiu kažką, susijusio su sportu.
Tačiau informacijos buvo labai daug. Aišku, šioks toks iššūkis buvo iliustracijų, pavyzdžiui, 1880 m. aprangos sportui, radimas. Sekėjų dar tikrai labai mažai. Tačiau smagu tai, jog žmonės žino „Sporto madą“. Kai susisiekiu su pašnekovais, tikrai ne vienas yra pasakęs, jog „kažkur matė ar girdėjo“.
Tarp sekėjų yra ne vienas sportininkas, tad, iš pradžių galvojau, kad jiems gal bus įdomu skaityti tik apie kolegas. Tačiau jiems patinka ne tik interviu su lietuviais, bet ir iš užsienio puslapių persidalijama informacija apie kitų šalių sportininkus, mados tendencijas. Juk taip pačiam nereikia peržiūrėti daugybės internetinių puslapių, viską „sporto mados“ tema randi vienoje vietoje.
Sporto mados tendencijos
Kaip pasirenki temas, asmenybes, reiškinius, kurie verti „Sporto mados“ dėmesio?
„Sporto mados“ pradžia buvo visiškai tik mano emocija, ekspromtas. Todėl ir startavau nuo draugės, neseniai profesionalią karjerą baigusios ėjikės Brigitos Virbalytės. Paskui, kalbant apie interviu, buvo daugiau planavimo. Pavyzdžiui, artėjant Dakaro raliui, kalbinau lenktynininkę Emiliją Gelažninkienę. Prieš šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes padariau porą įrašų apie olimpines sportininkų aprangas. Kadangi „Instagram“ platformoje dažniausiai ir ieškau, domiuosi mados bei sporto naujienų, tai automatiškai algoritmai man daugiausiai tai ir rodo. Taigi, idėjas dažnai pasufleruoja ir interneto platybės.
Nors, žinoma, žiūrint naujausias mados kolekcijas, akis visada užkliūna už įvaizdžių, kurie tiesiog šaukte šaukia, kad atėjo iš sporto pasaulio. Tai ypač pastebiu dabar. Pavyzdžiui, rugsėjo pabaigoje ant Paryžiaus mados savaitės podiumo buvo pristatyta „Dior“ 2025 m. pavasario ir vasaros kolekcija. Dizainerė Maria Grazia Chiuri čia tarsi sujungė Senovės Graikijos dvasią ir sportą. Negana to, viso pristatymo metu į nupieštą taikinį iš lanko šaudė lankininkė. Aišku, ne paslaptis, jog „Dior“ jau seniai kuria rūbus, susijusius su sportu, tačiau tiesiog galbūt anksčiau į tai nekreipdavau tiek dėmesio. Iš tikrųjų, manau, visi sportininkai ar mados pasaulio atstovai yra verti „Sporto mados“ dėmesio.
Būna, jog pašnekovai, iš kurių galbūt nesitikėtum, nustebina savo atsakymais, istorijomis. Taip pat per „Sporto madą“ netikėtai ir pati atrandu sportininkus, kurių nepažinojau per tuos daugybę metų sporto žurnalistikoje. Smagu, kai net interviu apie madą metu pamatai, jog sportininkas tiesiog gyvena savo svajone, savo atstovaujama sporto šaka. Pavyzdžiui, rašydama apie E.Gelažninkienę, net išskyriau citatą: „Domiuosi patogia mada, tuo, kas man tiktų į dykumą.“
Ar pastebi tendencijas, kurių sporto šakų atstovai skiria kiek daugiau dėmesio savo išvaizdai ir sporto madai?
Turbūt nėra vieno atsakymo. Tačiau, žvelgiant į užsienį, tai, žinoma, NBA koridoriai yra tarsi vyrų mados podiumai. Tas nedidelis atstumas nuo automobilio iki rūbinės yra akylai stebimas tiek krepšinio gerbėjų, tiek žiniasklaidos. Pavyzdžiui, pernai spalį LeBronas Jamesas NBA sezono startą pažymėjo į rungtynes atvykdamas nuo galvos iki kojų pasipuošęs „Louis Vuitton“ kūriniais. Pastarasis Pharrellas Williamsas (JAV atlikėjas, 2023 m. vasarį tapęs LV vyrų drabužių linijos kūrybos vadovu) sukurtas įvaizdis kainavo apie 28 000 JAV dolerių.
Paskui „King James“ tapo ir pastarųjų mados namų veidu. Taip pat, tarsi atskiros mados savaitės, yra ir „Formulės 1“ lenktynės. Mados žurnalai dažnai tai vadina didžiausiu sporto mados renginiu. Krepšininkai, lenktynininkai, futbolininkai, tenisininkai – turbūt jie pirmiausia ateina į galvą, kai kalbama apie sporto madą. Atsigręžiant į Lietuvą, galbūt taip pat paminėčiau futbolininkus, krepšininkus (turbūt dėl to, jog jiems skiriama daugiausiai dėmesio), lengvaatlečius. Nors, žinoma, perliukų galima rasti turbūt visose sporto šakose.
Kad ir kaip būtų keista, niekas iki tavęs Lietuvos socialiniuose tinkluose nebuvo užpildęs sportiškos mados nišos. Kaip jautiesi eidama mūsų šalyje dar pakankamai nauju keliu?
Yra daug profilių, kurie pristato, pavyzdžiui, sportines aprangas. Tačiau mano „Sporto mada“ galbūt yra (ir bus dar labiau) daugiau iš žurnalistinės pusės. Tiesiog, kaip ir minėjau, tos dvi sritys man labai patinka, labai artimos, todėl man smagu ir įdomu tai daryti, tuo domėtis.
Tiesa, kadangi šie metai buvo olimpiniai, tai dėmesio tikrai sporto madai netrūko. Viso pasaulio mados žurnalai ant viršelių dėjo sportininkų nuotraukas, darė fotosesijas, interviu. Garsiausi pasaulio mados namai skelbė įvairiausių sporto šakų atstovus savo prekės ženklų ambasadoriais. Mados žurnalistai kalbėjo apie sportą. Tai vyko ir Lietuvoje.
Tavo sukurta „Sporto mada“ gyvena įvairiose socialinių tinklų platformose, neseniai sukūrei ir tam skirtą „Substack“ naujienlaiškį. Apie ką pasakosi savo sekėjams naujienlaiškyje?
Taip, „Sporto madai“ sukūriau profilius turbūt visose socialinių tinklų platformose. Nors daugiausiai kol kas visko viešinu (bent jau „Story“ pavidalu) „Instagram“ profilyje. Įdomu tai, jog „Facebook“ turinio kol kas nekuriu, nes ten „Sporto mada“ pavadinimas buvo užimtas.
Pasirodo, kažkada tokiu pavadinimu ten žmonės pardavinėjo sportinius batelius. Taigi, šioje platformoje ieškant mano „Sporto mados“, reiktų rašyti „Sportomadamagazine“. Tačiau dar dabar neieškokite, kol kas ten tuščia (šypsosi).
Į „Substack“ atvedė meilė rašymui. Žinau, jog originaliai tai naujienlaiškių platforma. Tačiau man tai yra tiesiog vieta, kur galėsiu rašyti ilgesnius tekstus, interviu. Tos permainos ir tinkamo formato paieškos „Instagram“ tik dar kartą įrodė, kad neužtenka man tų kelių sakinių ir mini interviu. Nors, žinau, jog teigiama, kad šiais laikais žmonės ilgų tekstų nebeskaito, bet mano „Substack“ ir bus vieta, kur „Madingo sporto“ ir „Sportiškos mados“ bus pateikiama daugiau, plačiau.
Pakalbėkime bendrinėmis temomis. Ką pasakytum žmogui, kuris madą ir sporto madą laiko tuštybės ir arogancijos simboliu?
Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Juk niekas nieko neverčia sekti mados tendencijomis, tuo domėtis, pirkti ką tik nuo podiumų „nužengusius“ rūbus. Kiekvienas gali rinktis pagal save, savo norus, skonį. Jei turiu galimybę, internetu pasižiūriu tiesiogines naujausių kolekcijų transliacijas. Tačiau tendencijų nesivaikau, kaip minėjau, man įdomesnė mados istorija. O nepatenkintų ar pasipiktinusių yra ir bus visada. To neišvengsime nei vienoje srityje – ar tai bus politika, mada ar sportas.
Žinoma, atrodytų, pavyzdžiui, koks skirtumas, kokią aprangą atletas dėvi trasoje. Juk svarbiausia yra patogumas ir rezultatas. Tačiau ir patys sportininkai ne kartą sakė, jog be to nori varžybose ir gražiai atrodyti. O, jei tas startas užsienyje, juk taip sportininkas atstovauja ir savo šaliai. Tai negi tikrai norisi atrodyti „bet kaip“?
Sakoma, kad mada ateina ir praeina, o stilius visada lieka. Kaip galėtum pakomentuot šią frazę?
Pamačiusi šį klausimą nusišypsojau ir pirmiausia pagalvojau apie mamą. Ji visada pasipuošusi, pasidažiusi, pasitempusi. Eidama į darbą ji kasdien rinkdavosi vis kitus rūbus, kitus aksesuarus. Kolegos net ateidavo pažiūrėti, ką šiandien ji apsirengė. Negana to, mama visuomet avėdavo ir toliau avi aukštakulnius. Kaip visada juokauju, ji net į daržą eidama rinktųsi aukštakulnius.
Ji tikrai niekada nepirko kažkokių garsių dizainerių rūbų, aklai nesivaikė naujausių mados tendencijų (nors tikrai gali pasakyti, kas dabar madinga), tačiau visada atrodė stilingai. Juk gali ant savęs susikrauti paskutinių kolekcijų rūbus ir vis tiek bus, kaip sako mano draugė stilistė, „apie nieką“, stiliaus nerasta. Nebūtina turėti šį sezoną madingiausią rūbą, o galbūt jis išvis tau netiks. Svarbu šioje įvairovėje atrasti save. Stilius yra savitumas, kuris madai keičiantis išlieka. Beje, mama, su artėjančiu jubiliejumi!
Tavo manymu, kokios yra bendros pasaulinės sporto aprangos tendencijos?
Galbūt todėl, kad šią vasarą praūžė Paryžiaus olimpinės žaidynės, bet šioje vietoje norisi kalbėti apie olimpines aprangas. Tikrai nemažai garsių pasaulio dizainerių rūpinasi atletų įvaizdžiais. Pavyzdžiui, JAV sportininkus rengė Ralph Lauren, italus – Giorgio Armani (tiesa, žaidynių atidarymo ar uždarymo bei varžybų aprangų gamintojai gali skirtis). Žinoma, dažniausiai aprangos būna šalies vėliavų spalvų, su šalies simboliais.
Galbūt varžybinei aprangai kažkokių išskirtinių dizainų ir negali prigalvoti, tačiau bent jau atidarymo ar uždarymo ceremonijų aprangos gali būti drąsesnių dizainų.
Dar iki žaidynių Paryžiuje pradžios tokių drąsuolių auksas vienareikšmiškai atiteko Mongolijos delegacijai. Jų aprangų, kurias seserys Michel ir Amazonka su komanda sukūrė vos per tris mėnesius, nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Žinoma, kai kurios šalys olimpinei aprangai daug dėmesio neskiria. Turbūt prie pastarųjų galima paminėti ir Lietuvą.
Nors ir mūsų šalis yra patekusi į mados istoriją. Tai nutiko 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse. Pastarąją istoriją (ir aprangas) jau tikrai visi žino. Kai mūsiškiams olimpines aprangas neatlygintinai sukūrė vienas garsiausių pasaulio dizainerių japonas Issey Miyake. Tos uniformos buvo tikrai išskirtinės.
Neabejoju, net dabar, jei internete ieškotume geriausių olimpinių aprangų istorijoje pavyzdžių, mūsų olimpiečių nuotraukos iš 1992 m. ten tikrai būtų.
Keista, kad dabar net nebeorganizuojami konkursai dizaineriams, kurie pretenduotų kurti Lietuvos sportininkų olimpines aprangas. Tikrai yra ne vienas puikus kūrėjas, kuris to neatsisakytų. Ir, tikiu, sukurtų kažką išskirtinio.
Lietuvos sportininkų apranga
Lietuvos sportininkus ir sportininkes su puošniais kostiumais ir suknelėmis dažniausiai pamatome Lietuvos sporto apdovanojimų metu. Kurių sportininkių/sportininkų apranga tau yra palikusi didžiausią įspūdį?
Pirmiausia atmintyje iškyla trišuolininkės Dianos Zagainovos įvaizdžiai. Jei reikėtų juos apibūdinti vienu žodžiu, tas žodis būtų „ryškus“. Jos įvaizdžiai visada ryškūs. 2023 m. Lietuvos sportininkų apdovanojimams D. Zagainova pasirinko ilgą, raudoną suknelę, 2022 m. – trumpą, žėrinčiais žvyneliais ir plunksnomis puoštą, juodą suknelę. Šių metų gegužę Olimpinio judėjimo 100-mečio „Gala“ vakare ji spindėjo ilga, sidabro spalvos suknele. Trišuolininkė ant raudonojo kilimo nevengia ir raudonų lūpų dažų.
Taip pat įsiminė ir penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės įvaizdžiai apdovanojimuose ar kituose šventiniuose renginiuose. Kalbant apie vyrus, iš 2023 m. apdovanojimų prisimenu snieglentininką, paralimpinio judėjimo narį Rapolą Micevičių.
Kokie Lietuvos esami ar buvę sportininkai, treneriai, sporto vadybininkai tau yra mados ir stiliaus ikonos? Apie kuriuos norisi kurti turinį labiausiai?
Prieš kurį laiką dariau apklausą, draugų ir pažįstamų klausiau, kas, jų nuomone, Lietuvoje galėtų būti paskelbti stilingiausiu sportininku ir stilingiausia sportininke. Visi, sulaukę šio klausimo, pirmiausia susimąstydavo. Ir ta susimąstymo pauzė užtrukdavo tikrai ne vieną minutę.
Paskui dauguma atsakė, jog nėra matę nei vieno mūsų šalies sportininko už aikštelės ribų, kitaip tariant, vilkint ne sportinę aprangą. Galiausiai buvo paminėtas NBA žaidžiantis krepšininkas Jonas Valančiūnas, ledo ritulininkas Mantas Armalis, šokėja Edita Daniūtė, buvusi krepšininkė Dalia Belickaitė, stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė, buvęs ledo ritulininkas Dainius Zubrus, buvęs futbolininkas Deividas Česnauskis.
Beje, šį klausimą uždaviau ir dirbtiniam intelektui. Jo atsakymas: J. Valančiūnas, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukikė Rūta Meilutytė. Žinau, jog kažką tikrai pamiršau, bet man pirmiausia į galvą šauna D. Zagainovos, buvusios karatistės Ritos Pivoriūnaitės bei buvusių futbolininkų Ernesto Pilypo ir Deivido Šembero pavardės. Taigi dar tikrai yra daug sportininkų, apie kuriuos norisi kurti ir kursiu turinį.
Jeigu galėtum pasirinkti „Top 3“ stilingiausius sporto pasaulio žmones iš visos planetos, su kuo norėtum parengti „Sporto mados“ interviu?
Buvęs futbolininkas Davidas Beckhamas, tenisininkė Naomi Osaka, lenktynininkas Lewisas Hamiltonas. Labai sunku išsirinkti tik tris. Šiais laikais sportininkai yra ne tik įvairiausių mados namų ambasadoriais, bet kuria ir savo mados produktų linijas. Jie laukiami pirmose naujausių kolekcijų pristatymų eilėse, jie turi daug sekėjų socialiniuose tinkluose, tad prekiniai ženklai juos noriai renkasi reklamai (juk futbolininkas Cristiano Ronaldo apskritai yra daugiausiai sekėjų socialiniuose tinkluose turintis žmogus pasaulyje).
2022 m. profesionalią karjerą baigusi legendinė tenisininkė Serena Williams pernai iš Amerikos mados dizainerių asociacijos gavo „Mados ikonos“ apdovanojimą. Mados ir sporto dueto „susikirtimo“ pavyzdžių pasaulyje galima rasti labai daug, tad „Sporto madai“ belieka paaštrinti plunksną.
