Socialiniuose tinkluose netylant diskusijoms apie kandidatų į Seimo rinkimus Živilės Pinskuvienės, Vilijos Blinkevičiūtės, Petro Gražulio ir kitų politikų išvaizdą, komunikacijos ir viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas tvirtina, kad yra keli aspektai, susiję su išoriniu politiko įvaizdžiu, kurie yra labai svarbūs.
„Yra sukuriamas toks poreikis, kad vieši žmonės atrodytų geriau negu įprastose aplinkybėse esantys žmonės. Todėl yra sena tradicija išsiskirti, puoštis arba paisyti tam tikro aprangos kodo. Antras dalykas, politikai savo apranga pradeda manipuliuoti ir siųsti tam tikras žinutes“, – sako L. Kontrimas.
Priminė ankstesnes madas bei teigia, kad dabar vaizdelis – labai nykus
Ekspertas primena, kad Lietuvoje anksčiau būdavo madinga politikui būti be kaklaraiščio.
„Šita mada atėjo iš Vakarų. Jeigu politikai eidavo į televiziją, susitikimus, tai būtinai turėdavo ateiti be kaklaraiščio, taip laisvai atrodantis, siųsdamas žinutę, kad „nepaisant to, jog vilkiu baltus baltinius ir švarką, aš vis tiek esu toks pat kaip jūs, atsipalaidavęs, nes nusirišau kaklaraištį“, – pasakoja L. Kontrimas
Jis priduria, kad panašios mados anksčiau keisdavo viena kitą, tačiau šių metų Seimo rinkimų kampanija – visiškai neišskirtiniai šiuo aspektu ir nepasižymi jokia aprangos išnaudojimo taktika.
„Nematau jokių užslėptų žinučių. Labai rutininiai ir nykūs pasirodymai“, – teigia komunikacijos ekspertas.
Pats L. Kontrimas anksčiau ne vieną politiką yra konsultavęs aprangos klausimais. Jis teigia, kad rūbais visada ką nors būdavo siekiama pasakyti.
„Pavyzdžiui, baltiniai su atraitotomis rankovėmis arba sportiniai marškinėliai, arba kokia kita drabužio detalė, arba tyčinis šukuosenos pakeitimas, kad tai atkreiptų dėmesį per nuotraukas. Tai buvo naudojama, bet dabar, šiais metais, aš nelabai matau, kad būtų daug išorės detalių integruojama į pačią politikos kampaniją.
Prisiminkime, kad prieš penkerius metus tarp tam tikros grupės žmonių turėjome padidėjusį populiarumą drabužių su žirneliais, su burbuliukais, tai buvo kažkoks elementas, kuris buvo naudojamas. Ar čia buvo pačios kandidatės pasirinkta, ar stiliaus konsultantų pasiūlyta, nežinau, bet tai atkreipė dėmesį. Tai užveda kalbą ir gan ilgam. Dabar kol kas to nėra, todėl ir nėra jokių siunčiamų signalų rinkėjui per išvaizdą“, – sako L. Kontrimas.
Apkalbos apie žmogaus senėjimą – liūdina
Prakalbus apie tai, kad gyventojai viešoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis nevengia palyginti, kaip kai kurie politikai atrodė anksčiau ir dabar, apkalbinėti jų veido bruožus, išvaizdą, komunikacijos ekspertas teigia, kad žmogui yra būdinga apkalbėti kitą asmenį.
„Tai pasakysiu su liūdesiu, bet jei žmonės gali kažką pikto pasakyti apie viešą asmenį, tai jau tikrai nenutylės. Mane ypač liūdina tokie personažai, kurie mato, jog žmogus keičiasi per metus, auga, bręsta, sensta ir tai kažkaip iškelia.
Gi mes visi senstame, jau taip yra. Šiemet esi jaunesnis negu kitąmet. Tas apkalbėjimas yra susiję su mūsų vidine kultūra“, – pabrėžia pašnekovas.
Jis priduria, kad rinkėjai visada aptarinėja viešų asmenų išvaizdą, tik klausimas, ar patys politikai tai žinodami kreipia dėmesį į savo įvaizdį ir parodo, kad gerbia auditoriją ir pasiruošia susitikimui su rinkėjais arba tiesiogiai, arba per įvairias laidas.
Svarbu ir retorika: išskyrė Artūrą Paulauską, Rolandą Paksą ir Gabrielių Landsbergį
Kalbant apie manieras ir balso intonaciją, L. Kontrimas teigia, kad per kelias sekundes galima suprasti, ką žmogus signalizuoja ir kokią energiją, nuotrauką skleidžia. Ekspertas svarsto, ar visi politikai treniruoja savo kūno kalbą bei ruošiasi išėjimui į viešą erdvę.
„Kartais atrodo, kad daliai politikų tokios elementarios viešojo kalbėjimo pamokos yra nebereikalingos. O tai yra labai klaidingas mąstymas“, – akcentuoja komunikacijos ekspertas.
L. Kontrimas tvirtina, kad per Lietuvos rinkimų istoriją nelabai turėjome politinių asmenybių, gerų pavyzdžių, kurie skirtų daug laiko savo įvaizdžiui.
„Tačiau yra pavyzdžių, kai politikai gerai išmoksta komunikuoti. Artūras Paulauskas, kai buvo prokuroras, atrodė vienoks, bet kai pasuko į politiką, jis labai gerai įvaldė kalbą. Tas pats vienų mylimas, kitų nemylimas Rolandas Paksas turėjo labai aiškią stilistiką, kurią galėdavai atpažinti, bet jo bendravimo su publika labai kito, nes treniravosi ir mokėsi“, – teigė viešųjų ryšių specialistas.
Jis priduria, kad ir dabar yra politikų, kurie gerai įvaldę viešąjį kalbėjimą – L. Kontrimas išskyrė užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
„Jeigu tik nesusierzina, tai dabar jis gerokai brandesnis komunikatorius negu kad buvo kadencijos pradžioje.
Tai rodo, kad skleidžiasi arba įgimti gebėjimai, arba jis investuoja laiko į savo komunikaciją“, – sako ekspertas.
L. Kontrimas akcentuoja, kad komunikacija, politiko įvaizdis, manieros yra labai svarbūs dalykai, tačiau bendras politikos darbas nėra Lietuvoje vertinamas, todėl ir pastangų į tai yra dedama mažiau.
„Jau Antikos laikais buvo aišku, kad retorika, o retorika tuo metu buvo ne tik kalbėjimas, bet ir tai, kaip tu atrodai, yra viena esmingiausių pusių. Pagalvokite, kai į tai nededi jokių pastangų, tai kokį vaizdelį mes galime turėti? Tai tokį ir turime.
Mes galime ir palikti tokį retorinį klausimą – kas atsitiktų, jei 141 parlamentaras bent kartą per mėnesį lankytų oratorystės ir įvaizdžio tobulinimo kursus. Jūs pamatytumėte, kaip viskas pradėtų keistis į gerąją pusę“ – sako pašnekovas.
