„Gaila, kad antrą kartą tenka sveikinti prancūzus. Stengiamės, kiek galėjome. Pritrūko blaivesnio proto aikštelėje, smulkiose detalėse mes ganėtinai stipriai jiems nusileidome. Gaila, nes jeigu pernai neturėjome finale jokio šanso, tai šiemet šansas buvo labai didelis“ , – kalbėjo J. Kazlausko.
– Apibendrinant visą čempionatą: koks jis buvo?, – žurnalistai paklausė J. Kazlausko.
– Žinote po Manto netekties būtų, kas pasakęs, kad mes kausimės dėl bronzos medalių – būtume apsidžiaugę. Bet kai kauniesi ir pralaimi, tai yra liūdna ir nėra ko džiaugtis. Vyrai tikrai atidavė daug, bet reikia pasakyti, kad Manto problemos išspręsti iki galo, kad laisvai rungtyniautume – neišsprendėme. Jeigu pažiūrėtume rezultatyvių perdavimų ir prarastų kamuolių santykį – tai bus 1:2. Dar kartą parodo, kad mūsų įžaidimas ir pozicija buvo labai silpna. Geriau atrodėme kovodami dėl kamuolių ir labai mane nustebino Jonas Valančiūnas. Atvirai pasakysiu – tikrai nesitikėjau tokios pagalbos šiame čempionate. Bet žaidėjas eina į priekį ir viskas gerai. Norėjosi didesnio stabilumo ketvirtoje pozicijoje. Labai daug mus kartų broliai traukė, kartu išeidami ir dengdami ketvirtą poziciją. Kartais tiesiog norisi stabilumo ir nėra laiko spėlioti. Galbūt labai didelis krūvis teko Renaldui Seibučiui.
– Jums asmeniškai apmaudu?
– Dėl pralaimėjimo man asmeniškai labai apmaudu.
– Prancūzai sugalvojo ką nors naujo?
– Nieko nesugalvojo. Jeigu būtų tai padarę, tai skirtumas gal būtų kitoks. Galvoju, kad ir vakar rungtynės nepaveikė, nors buvo daug kalbų. Kai išeini kautis dėl medalių – tu užmiršti nuovargį. Kai kurie ir mūsų žaidėjai buvo pavargę. Neturėjome tose minutėse tokių charakterių, kokius turėjo jie – Borisas Diawas, Nicolas Batumas. Norint laimėti medalius – dar truputį reikia ir sėkmės. Buvo įmesta mums tokių metimų, nors gynėmės gerai. Paskutines keturias minutes prametėme iš po krepšio truputį perskubėtų. Buvo labai sunku užčiuopti, kurioje pozicijoje turėjome pranašumą. Taip, turėjome Joną, o ką daugiau? Tikrai ne pats blogiausias čempionatas ir didžiuojuosi savo vyrais.
– Kitais metais Europos čempionatas, kur turėtume patobulėti?
– Jis turės dvigubą svarbą kaip ir visi Europos čempionatai. Labai tikiuosi, kad Mantas sugrįš, bet abejoju ar turėsime tokį antrą Mantą. Norėčiau palinkėti tuo pačiu ir tiems žaidėjams, kurie buvo išplėstiniame sąraše. Kad jie neapsiribotų, dirbtų, kad būtų ant slenksčio į Lietuvos rinktinę. O rinktinė jiems padės atsiskleisti. Jeigu jie prisijungtų ir kažkiek ateis jaunimo, nes tikėtis visada, kad išeis broliai ir mus išgelbės – naivu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
A. Juškevičius: rezultatas pasaulio čempionate nėra blogas
D. Lavrinovičius: džiaukimės, ką turime, nes galėjo būti ir blogiau
