Prieš pasaulio čempionato finalą tarp Šveicarijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinių, kalbėdamas su žiniasklaida, jis taip pat atskleidė, kodėl pasaulio čempionato formato keitimas šiuo metu yra neįmanomas, ir kodėl federacija siekia, kad Europos šalys dalyvautų atskiroje Pasaulio taurės grupėje.
– Ar yra erdvės keisti pasaulio čempionato formatą?
– Turime pasirašytą dešimties metų sutartį su „Infront“ (marketingo teisių turėtojai – aut. past.), kuri įpareigoja mus išlaikyti 16 komandų ir 64 rungtynes. Teisiškai mes negalime nieko keisti. Bet kokie siūlymai reikštų sutarties nutraukimą, kurios vertė – daugiau nei 500 milijonų Šveicarijos frankų (apie 534 mln. eurų). Tai pinigai, iš kurių IIHF gyvena visą dešimtmetį. Rengiame 34 turnyrus ir investuojame į ledo ritulio plėtrą įvairiose šalyse ir amžiaus grupėse. Šiemet tikrai buvo „pabėgusių“ rezultatų, bet kita vertus – Prancūzija pirmavo prieš Suomiją 3:1, Austrija pateko į ketvirtfinalį. Taip, kai kurie mačai vyko tuščiose arenose – tai išryškino problemą.
– Komandų skaičiaus mažinimas – nerealu?
– Turime siekti, kad mažesnės ir vidutinės šalys vytųsi lyderes. To nebus, jei sumažinsime komandų skaičių. Kad būtų aiškiau – pasaulio regbio čempionatas taip pat plėtė dalyvių skaičių, kad pasiektų daugiau šalių. Taip, buvo ir rezultatų kaip 84:0, bet pilnos tribūnos žiūrovų tai atsvėrė.
– Kaip vertinsite 2025 metų čempionatą žiūrovų skaičiaus požiūriu?
– Organizatoriai sau išsikėlė tikslus ir juos viršijo – jie patenkinti. Bet reikia pripažinti, kad pasaulio čempionatas Čekijoje (2024 m.) visiems paliko įspūdį kaip kažkas, kas nepakartojama. Tai nesulyginama. Čekija dabar laikoma išskirtine šalimi – net ir moterų čempionate buvo pagerintas lankomumo rekordas. Turime nuostabią fanų bazę.
– Bet svarbu ne tik skaičiai, bet ir atmosfera – kai švedai žaidė dėl medalių, arenoje buvo beveik tylu.
– Būtent. Jeigu tai vyktų „O2“ arenoje, bijotume, ar nenukris stogas. Bet kiekviena šalis yra kitokia, žmonės reaguoja skirtingai. Gal tai, kad šių metų organizatoriai patenkinti, tik patvirtina, kokia išskirtinė buvo Čekijos sėkmė. Čekai eina ir į kitų komandų rungtynes, mėgaujasi visa švente. Danams ar švedams rūpi tik jų pačių rungtynės.
– Galbūt čempionatas turėtų dažniau vykti „ledo ritulio šalyse“?
– Turime taikytis prie sporto poreikių. Ilgalaikėje perspektyvoje diskutuojame, kur turėtų vykti turnyrai, atsižvelgiant ir į olimpines žaidynes, ir į sugrįžtančią Pasaulio taurę. Mums reikia stiprių miestų ir šalių, nes žaidėjai rinksis, kur vykti. Europiečiams dalyvavimas pasaulio čempionate yra nacionalinis pasididžiavimas. Turime siūlyti geriausią įmanomą produktą ir aptarnavimą žaidėjams, juk konkuruojame ne tik su ledo rituliu, bet ir su kitais sportais.
– Panašu, kad jums ne viskas patinka Pasaulio taurėje, kurią organizuoja NHL?
– Turime skirtingas vizijas, bet nuolat bendraujame ir ieškome kompromisų. IIHF neturi problemų su Pasaulio taure, bet mes privalome saugoti pasaulio čempionatą – tai mūsų pagrindinis pajamų šaltinis, kuriuo finansuojame visą tarptautinę struktūrą, įskaitant jaunimo čempionatus. Norėtume, kad Europoje būtų atskira grupė, kuri vyktų rugsėjį. NHL nori žaisti vasarį. Čia vyksta diskusija apie visos sistemos struktūrą.
– Kalbant apie suspenduotas Rusiją ir Baltarusiją – jų pozicija reitinge vis dar kelia klausimų.
– Taip, situacija absurdiška – komandos nežaidžia, bet reitingo taškai vis tiek kaupiami. Kai kongresas 2021 m. rudenį priėmė sprendimą, niekas nesitikėjo, kad situacija taip užsitęs. Reagavome bent tuo, kad jų vardų neberodome reitinge.
– O sprendimą dėl jų dalyvavimo priimate kasmet?
– Taip, kiekvieną vasarį. Buvo klausimų, ar jos neturėtų būti nuleistos į žemesnius divizionus, bet turime laikytis įstatų – jeigu Rusija ir Baltarusija pradėtų nuo pačios žemiausios pakopos, sportiškai tai sugriautų kelis divizionus metams į priekį. Reitingas naudojamas tik grupių skirstymui, bet tai impulsas, kad rugsėjo kongrese būtų svarstoma, kaip elgtis, jei ši situacija tęsis metų metus. Kai kurios šalys, kaip Latvija, yra įsirašiusios į taisykles, kad su Rusija nerungtyniaus. Tai kelia riziką ir dėl galimų fanų susidūrimų.
– O kaip dėl olimpinių žaidynių, ar ten bus Rusija?
– Mes organizavome atranką, bet pats turnyras vyksta pagal Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nuostatus. Dabar sprendimą turi priimti jie. Bilietai jau parduodami, todėl mums reikia aiškaus formato. IIHF sprendimo priimti negali, mes tik TOK prašymu pateikėme turnyro modelį be Rusijos.
IIHF prezidentas Lucas Tardifas taip pat pateikė komentarą dėl Rusijos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse:
„Organizatorius yra Tarptautinis olimpinis komitetas, mes rūpinamės tik pačiu turnyru. Raginame juos kuo greičiau priimti sprendimą – bet kokį, svarbu, kad aiškų. Organizatoriams reikia tvirtos pozicijos, kad galėtų planuoti. Neseniai mums buvo pasakyta, kad pateiktume varžybų tvarkaraštį be Rusijos. Oficialaus pareiškimo dar nėra, bet mums buvo nurodyta, kad Rusijos olimpinėse žaidynėse nebus“, – sakė L. Tardifas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
