„Žalgirio“ krepšininkai startavo įspūdingai ir pabėgo atkarpa 10:0, o sužaidus pusę pirmojo kėlinio šeimininkai jau buvo atitrūkę 14:1.
Saugų atstumą Kauno komanda išlaikė ir visas likusias rungtynes, o paskutinį kėlinį laimėjo 32:20 ir pasiekė daugiau nei įtikinamą pergalę.
Rungtynėse žvėriškai pasirodė Laurynas Birutis, kuris pelnė pirmąjį dvigubą dublį Eurolygoje. Lietuvis pelnė 16 taškų (8/9 dvit.), atkovojo 10 kamuolių ir surinko net 28 naudingumo balus.
Visgi pats aukštaūgis tokio pasiekimo nesureikšmino. Jis sakė, kad smagiau yra komandos pergalė, tačiau ties ja reikia nesustoti.
„Reikia žiūrėti į vienas rungtynes, o tada į priekį. Čia ta pergalė yra smagu, bet ją reikia užmiršti ir keliauti toliau. Aišku, laimėjome prieš nuostabią sudėtį turinčią komandą, turinčią realius šansus patekti į finalo ketvertą. Smagu dėl to“, – sakė jis.
L. Birutis kalbėjo, kad nepaisant gerų mačo rodiklių rungtynėse yra ir prie ko prisikabinti:
„Parodėme gerą kontaktą. Buvo šiokių tokių kalnelių, leidome, aišku, ir Wilbekinui sužaisti nuostabias rungtynes, bet apskritai sužaidėme gerai tiek puolime, tiek gynyboje.
Turėjome išsirinkę tam tikrus „taikinius“, bandėme tam tikrus derinius. Žinojome, kad jie taiko skirtingas gynybas, tai manau, kad įgyvendinome neblogai viską“, – dėstė žalgirietis.
Prieš Dimitrio Itoudžio treniruojamą „Fenerbahče“ L. Birutis buvo sužaidęs ne vieną gerą mačą. Nors dabar treneris kitas, tačiau pasirodymas tik dar geresnis. Paklaustas, kuo jis yra „nepatogus“ Stambulo komandai, žalgirietis gūžtelėjo pečiais.
„Nežinau, sunku pasakyti. Galbūt sutapimas, nėra kažkokio vieno dalyko. Į kiekvienas rungtynes einu, stengiuosi, darau, ką moku, su tokia pat energija. Nėra skirtumo, ar „Fenerbahče“, ar kažkas kitas“, – savo statistikos nesureikšmino jis.
Kurį laiką „Žalgiris“ negalėjo žaisti namų rungtynių tiek europiniame, tiek vietiniame fronte dėl arenoje vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato, tačiau į namus sugrįžo su ypatingu sirgalių palaikymu.
„Keletą savaičių buvo daugiau išvykų tiek LKL, tiek Eurolygoje. Turėjome tų gerų treniruočių ir buvo smagu sugrįžti žaisti prie savų fanų“, – sakė L. BIrutis.
Kiek atsispindėjo tai, kad turėjote keletą treniruočių (Eurolygoje prieš tai buvo dvi dvigubos savaitės iš eilės – aut. past.)?
Tikrai turėjome pirmą tokią savaitę su nauju treneriu, kai galėjome apšlifuoti jo idėjas, jo žaidimą. Tris dienas turėjome geras kontaktines treniruotes. Aišku, sunkios, fiziškos, bet manau, kad pamatėme jų naudą.
Jeigu pildome trenerio detales, žaidžiame tą, ką jis nori, žaidžiame laisvai, nebijodami, tai matome to rezultatą.
Kiek treneris ragina tave atakuoti iš toliau, vidutinio nuotolio?
Ragina. Jeigu esame laisvi ir leidžia žaidimo planas – reikia mesti, nes geresnės progos nebus. Laisvas būdamas stengiuosi negalvoti ir mesti.
Nebloga pergalė buvo ir Valensijoje, tačiau ši – dar labiau užtikrinta. Kiek reikėjo tokio laisvumo?
Nuo pat pradžių išėjome, arena irgi užsikūrė nuo tos mūsų geros pradžios. Padėjo ir fanų palaikymas ir kiekvienas įnešė kažkokių gerų atkarpų – tiek nuo suolo kilę žaidėjai, tiek starto.
Teko pažaisti prieš tris skirtingus vidurio puolėjus. Prieš kurį buvo lengviausia, o prieš kurį – sunkiausia?
Negaliu išskirti. Visi skirtingų tipų. Motley sužaidė gerai prieš mūsų switch-all gynybą, kamuolių nusiėmė puolime, daug du prieš du situacijų – ten jis mus tikrai nubaudė.
Pirmas karjeros dvigubas dublis Eurolygoje. Ar yra papildomo džiaugsmo?
Ne.
Komandą perėmus A. Trinchieri neretai eini į starto penketą, dažnai žaidi intensyviai pirmus tris kėlinius, ketvirtajame – mažiau. Ar yra toks trenerio nurodymas?
Ne, nemanau, tiesiog toks yra žaidimo planas. Keičiasi tos situacijos, treneris gal mano kitaip.
Kokie įspūdžiai galvoje jau susidėjo apie A. Trinchieri?
Jis tikrai reikalauja detalių. Kiekviena užtvara svarbi, kiekvienas prakirtimas. Jis skatina mesti laisvus į krepšį, žiūrėti į kiekvieną galimybę, bandyti atakuoti. Jeigu bėgsime į niekur, tai tas momentas tampa nepavojingas. Jis ragina kiekvieną situaciją išskaityti ir išnaudoti.
+23 prieš komandą, kuri buvo laimėjusi 7 iš pastarųjų 8 mačų. Ką tai pasako apie „Žalgirio“ konkurencingumą?
Reikia žiūrėti į vienas rungtynes, o tada į priekį. Čia ta pergalė yra smagu, bet ją reikia užmiršti ir keliauti toliau. Aišku, laimėjome prieš nuostabią sudėtį turinčią komandą, turinčią realius šansus patekti į finalo ketvertą. Smagu dėl to.
