Visai „Žalgirio“ komandai šis FIBA langas buvo reikalingas lyg šviežio oro gūsis prieš lemiamas kovas Eurolygoje, o sėkmė KMT turnyre suteiktų gerą impulsą visai komandai su pozityvu žengti į lemiamą sezono trečdalį.
Nors šią vasarą su klubu sutartį pratęsęs A. Trinchieri savo kontrakte turi saugiklių, galinčių padėti jam išsaugoti darbo vietą net ir nesėkmės KMT finalo ketverte atveju, tačiau nereikia nuvertinti šalia A. Trinchieri sparčiai tobulėjančio asistento – 32-iejų Tautvydo Sabonio progresą.
Apie tai, kad Sabonių dinastijos atstovas būtų tinkamas kandidatas perimti daugkartinių Lietuvos čempionų vairą jau pasisakė ir Lietuvos vyrų rinktinės vadovas Linas Kleiza, o apie patį Tučio pravardę turintį asistentą itin pozityviai kalba ir visi su juo iki šiol dirbę krepšininkai.
Įkvepiantis pavyzdys – Joe Mazzula
Nors nedaug krepšinio pasaulyje pavyzdžių, kai jauni krepšinio specialistai tampa itin sėkmingais ir veda į priekį savo lygose lyderiaujančius klubus, tačiau tokių rasti galima.
Viena tokių sėkmės istorijų – Bostono „Celtics“ treneris Joa Mazzula, kuris būdamas 35 metų tapo vienu jauniausių trenerių per visą NBA lygos istoriją laimėjusių čempionų žiedus, o ekipos vyriausiuoju treneriu šis amerikietis tapo būdamas 34-erių, kai Masačusetso valstijos ekipą dėl sekso skandalo klubo viduje paliko 45-erių labiau patyręs Ime Udoka.
Ateidamas dirbti į tituluočiausią visų laikų lygos komandą buvęs krepšininkas J. Mazzula buvo jaunesnis už savo ekipos krepšininką aukštaūgį Alą Horfordą, kuriam buvo 38-eri, o tokia pat dalia lauktų ir T. Sabonio, už kurį komandoje vyresnis būtų ne vienas krepšininkas – pradedant 39-erių Bryantu Dunstonu, baigiant 33-ejų kapitonu Edgaru Ulanovu.
Visgi savo vardą J. Mazzula NBA lygoje susikūrė greitai. 2023-2024 m. sezone „keltai“ pademonstravo visų laikų geriausią puolimo reitingą, per 100 atakų vidutiniškai pelnydami po 123,2 taško, o ekipos vadovų pasitikėjimas jaunu specialistu konvertavosi į 18-ąjį klubo istorijoje NBA čempionų trofėjų.
J. Mazzula dabar laikomas vienu geriausiu lygos treneriu ne iš taktinės pusės, bet dėl gerų santykių su žaidėjais, o būtent panašią paralelę galima brėžti ir žiūrint į ligšiolinius T. Sabonio santykius su Kaune žaidusiais krepšininkais.
Jei pirmajame sezono trečdalyje puikus žalgiriečių žaidimas buvo liaupsinamas dėl A. Trinchieri sukurtos sistemos, kurioje viršų ėmė gynyba, o puolime komanda atrodė labai vidutiniškai, tai įpusėjus sezonui geros „Žalgirio“ gynybos neliko nė kvapo, o puolime žaidimas pasidarė itin statiškas ir lengvai nuspėjamas.
Per slogią kauniečių atkarpą Eurolygoje „Žalgirio“ gynybos reitingas iš lyderiaujančios turnyre nusirito į 16-ą vietą tarp 18-os komandų, o daugybę problemų praėjusią savaitę pridarė ir dėl traumų išretėjusi „Olimpia“, kuri rungtynėse Kaune įmetė 89 taškus ir pavogė iš A. Trinchieri gyvybiškai svarbią pergalę.
Paskutinė „Žalgirio“ atkarpa Eurolygoje tikrai nenuteikia pozityviai. Per paskutines 12 rungtynių net 10-yje buvo patirti pralaimėjimai, o Kauno ekipai norint patekti į įkrintamąsias reikės laimėti net 6 rungtynes iš likusių aštuonių.
Portalo tv3.lt kalbinti trys krepšinio žinovai mano, kad T. Sabonis būtų pajėgus tęsti A. Trinchieri pradėtus darbus, tačiau taip pat įžvelgia ir keletą akivaizdžių pavojų.
Ar Tautvydas Sabonis pasiruošęs perimti „Žalgirio“ vairą?
„Žalgirio“ sistemoje visą savo karjerą praleidęs T. Sabonis šiuo metu yra ilgiausiai kauniečių trenerių štabe be pertraukų dirbantis specialistas.
Paskutinis kauniečių pasirodymas Eurolygoje prieš Milano „Olimpia“ parodė, kad didelių bėdų „Žalgirio“ komanda turi dėl sąveikos tarp priekinės ir gynėjų linijos grandžių, o po rungtynių netgi užfiksuotas epizodas, kai į rūbinę einančiam A. Trinchieri pastabų turėjo pats T. Sabonis.
Priekinės linijos žaidėjai Laurynas Birutis ir Alenas Smailagičius šioje sezono stadijoje atrodo pametę savo ankstesnį agresyvumą, o Brady Maneko ateitis Kaune yra pakibusi ant plauko.
Visas žaliai-baltų puolimas svarbiausiuose mūšiuose šiuo metu laikosi ant gynėjų Sylvaino Francisco ir Lonnie Walkerio pečių, tačiau abu šie krepšininkai dažnai renkasi metimus per varžovų rankas ir nevengia žaidimo ISO situacijose (žaidimo vienas prieš vieną), o lygiai taip pat su kamuoliu elgiasi jį gavę ir kiti du svarbūs perimetro linijos žaidėjai – Deividas Sirvydis ir Ignas Brazdeikis.
Legendinis „Žalgirio“ krepšininkas Sergejus Jovaiša mano, kad amžius netūrėtų būti kliūtis T. Saboniui perimti kauniečių ekipos vairą ir labiau kėlė autoriteto komandos viduje klausimą.
„Šarūnas Jasikevičius irgi pakankamai pradėjo jaunas treniruoti (38 metai), bet aš nežinau ar visiems lemta būti gerais treneriais ir tikrai negalėčiau vertinti, koks jo autoritetas komandoje, kaip jis suvienytų žaidėjus.
Dabar nėra labai sunku remtis kažkokiomis taktikomis, kadangi viskas jau išrašyta, viskas matoma ir pasiekiama, visa informacija yra prieinama, tik kaip tu ją panaudosi, kaip tu įtikinsi žaidėjus, kaip tu iš jų išsireikalausi, vat kas yra svarbiausia.
Kažkada Jonui Kazlauskui teko ne patys aukščiausio lygio krepšininkai, bet jis matė kiekviename potencialą ir stengdavosi iš jų išsireikalauti maksimumą, ką jie gali padaryti ir Jonui tai labai dažnai sekdavosi, todėl turėdavome rezultatus“, – dėl taktinių T. Sabonių galimybių abejonių neturi S. Jovaiša.
2019 metais T. Sabonis tapo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandos trenerio Arvydo Gronskio asistentu, o 2020 m. ekipą palikus Š. Jasikevičiui su savo trenerių štabu jis buvo paaukštintas ir kartu su Martinu Schilleriu ėmė darbuotis kaip vienas iš naujojo „Žalgirio“ vyr. trenerio asistentų.
Vienas pirmųjų trenerių, susidūręs su T. Saboniu Kaune dar 2019-ais metais po pastarojo krepšininko karjeros pabaigos paskelbimo – tuometinis „Žalgirio“ dublerių vyr. treneris A. Gronskis.
Kalbėdamas apie šio jauno krepšinio specialisto galimybes perimti pagrindinės „Žalgirio“ ekipos vairą 50-metis vilnietis buvo atsargus, tačiau pažymėjo gerąsias jo savybes, palikusias jam teigiamą įspūdį per tuos devynis bendro darbo mėnesius dublerių ekipoje.
„Jis pats žaidė krepšinį ir buvo matęs to kitokio krepšinio, tai bagažą turėjo, tik kaip treneris dar buvo nepatyręs. Buvo energingas, noriai dirbo ir ko daugiau jaunam žmogui reikia. Noro tobulėti, domėtis ir viskas, o paskui jau atsiranda patirtis.
Mes nežinome, kas laukia ir kaip klostysis ta jo karjera, bet dubleriuose viskas buvo puiku, jis buvo motyvuotas treneris, kuris norėjo tobulėti, su žaidėjais pasilikdavo ir po treniruotės, to nereikėdavo prašyti ir visą laiką rasdavome bendrą kalbą, – T. Sabonio lankstumą ir prisitaikymą prie įvairių situacijų pabrėžė A. Gronskis. – Manau, per tą laiką jis daug ko išmoko ir dabar jis mokinasi daug dalykų, nes vienas dalykas būti žaidėju, antras dalykas būti asistentu, o trečias būti vyriausiuoju treneriu.
Čia nėra paprasta pozicija, nes asistento klaidų nesimato. Organizacija pati geriau mato, kaip ten yra ir viskas dėliojasi. Nes gali būti jis ateis ant sėkmingo sezono ir bus tas sprogimas, bet gali atsitikti ir priešingas dalykas, kada ir nepavyksta kažkas. Bet trenerio dalia tokia yra, kaip mes sakome: vienas laimėjimas yra žingsnis arčiau pralaimėjimo ir atvirkščiai. Nėra trenerių, kurie viską laimi“.
T. Sabonio paskyrimas – jauno ir perspektyvaus trenerio sudeginimas?
Jei žalgiriečiams nepavyktų apginti KMT titulo, Kauno klubo vadovo P. Jankūno lauktų nelengvas sprendimas dėl A. Trinchieri ateities. Tokie pralaimėjimai rūbinėje atmosferos tikrai neprideda, o krepšininkai neabejotinai turi priekaištų italui dėl pernelyg dažnų jo keitimų ir eiti į lemiamą sezono atkarpą su prastu emociniu fonu būtų itin rizikingas žingsnis.
Dar sezono pradžioje A. Trinchieri su „Žalgiriu“ pratęsė kontraktą iki 2026 metų vasaros, o atleidimo atveju italo laukia itin solidi išeitinė kompensacija, kas galimai ir atbaido Lietuvos vicečempionus nuo jau dabar besiprašančių permainų.
Buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas ir daugkartinis LKL „Oro karaliaus“ konkurso dalyvis Vaidas Jurgilas lankosi visose Eurolygos rungtynėse Kaune ir visada pastebi didžiulę T. Sabonio energiją nuo suolo bei šeimos įskiepytą meilę krepšiniui.
Visgi, šio buvusio krepšininko nuomone, skirti T. Sabonį treneriu būtų ganėtinai rizikingas žingsnis, žinant kokie reiklūs pergalėms yra Lietuvos krepšinio ir išskirtinai Kauno „Žalgirio“ ekipos sirgaliai.
„Dabar Eurolygoje laukia šešios rungtynes išvykoje ir dvi namuose. Prie šito dabar žaidimo niekas labai ir nepasikeis pakeitus trenerį. Tautvydas tikrai darbštus, geras specialistas, vykdo visus nurodymus, bet jeigu jį dabar taip įmetus ir jam nepasiseks... Aišku, vieni gali dėl to užmerkt akis, bet kiti ne ir sakys atėjo ir nieko nepadarė. Ir tada jam sudegini visą karjerą, kur žmogus yra dar jaunas ir perspektyvus, kur mes jį auginame. Nes žiūrovas vis tiek norės pergalių ir turime pilną rinktinėje pavyzdžių, kur treneriai pasikeičia ir po to būna nuteisiami nepasiekus rezultato. Aš galvočiau, kad dar negalima šito daryti“, – įsitikinęs V. Jurgilas.
Kalbėdamas apie savo gerą bičiulį Arvydą Sabonį, V. Jurgilas taip pat pažymėjo vieną svarbią visų legendinio šalies krepšininko vaikų savybę – darbštumą, kuris atėjęs iš gero šeimos auklėjimo.
„Ką tikrai galiu pasakyti, kad jie visa šeima yra darbštūs. Ir ne tik Domantas, kuris buvo jauniausias tarp berniukų ir turėjo viską išsikovoti iš jų, tačiau jie visi darbštūs – Žygimantas, Tautvydas ir mergaitė Aušrinė. Kaip sakoma, geri vaikai yra laimė ir tai ateina iš šeimos, iš kartos į kartą. Ir aišku svarbu meilė krepšiniui, meilė darbui visam, pagarba, nes jiems tikrai nėra vienodai“, – Ingridos ir Arvydo Sabonių užaugintais vaikais pasidžiaugė kaunietis.
Buvęs ilgametis LKL krepšininkas taip pat bandė užstoti ir A. Trinchieri, nes ne visuose pralaimėjimuose galima įžvelgti vien jo kaltę.
„Būna tie etapai sėkmių ir nesėkmių, nes kai prasidėjo tie pralaiminėjimai buvo ir tokių, kur teisėjų abejotini sprendimai ir čia nekalbu tik grynai apie paskutines rungtynes su „Olimpia“. Buvo keletas tikrai rungtynių, kur galėjo jie laimėti, bet nepasisekė. Lygiai taip pat tada būtų buvę ir Kaziui Maksvyčiui.
Po pralaimėjimų būtų viena kita pergalė atėjusi, komanda būtų „užsikūrusi“ ir nuėjusi, todėl dabar gaila Kazio. Žiūrėjau paskutines rungtynes „Žalgirio“ su „Šiauliais“ ir pats A. Trinchieri atrodo pasikeitęs, nebeakcentuoja kiekvienos klaidos, kaip būdavo anksčiau, – teigė V. Jurgilas, kuris taip pat turi puikių atsiliepimų apie T. Sabonio darbą Kaune. – Jis tikrai gyvena tuo krepšiniu ir kiek žinau iš šono, iš kitų „Žalgirio“ atstovų, kad jam tikrai rūpi visas jo tobulėjimas, domisi visomis naujovėmis. Svarbu tik nesudeginti jauno talento ir geriau duoti nuo sezono pradžios vadovauti, susirinkti savo komandą. Nes treneriui už klaidas, nepasiektus tikslus dažniausiai yra atleidžiama du kartus, o trečią kartą parodomos durys. Todėl geriau tą „gyvybę“ papildomą pasilikti ateičiai“.
Sergejus Jovaiša: reikėtų keisti ne trenerį, o žaidėjus
S. Jovaiša taip pat turi ganėtinai aštrią nuomonę dėl „Žalgirio“ ekipą užklupusios žaidybinės krizės. Pasak sumanumu aikštelėje pasižymėjusio ir „gudriojo lapino“ pravardę turėjusio anykštėno, keisti šiuo atveju reikėtų ne trenerį, o korekcijų ieškoti labiau pačioje komandos sudėtyje.
„Čia reikėtų daugiau galvoti apie pačių žaidėjų, bet ne apie trenerio susikaupimą, pakeitimus kažkokius. Nagrinėjant po kiekvieną žaidėją atskirai, man daugelis kelia didelių klausimų, kur dingo jų tas meistriškumas, nes gal jo ir nebuvo ir talento per mažai. Žinau kai pralaimi seriją rungtynių ir dar gauni kritikos, tas jausmas absoliučiai nekoks.
Mūsų viena didžiausių problemų – užsieniečių parinkimas, kuris buvo nevisiškai racionalus. L. Walkeris ir A. Smailagičius, apie juos galėčiau kalbėti daug, bet kodėl mes nerandame šiek tiek protingesnių žaidėjų? Raumenis jau išmokome nusipirkti, bet kokybišką mąstymą – ne“, – svarstė S. Jovaiša.
Pastabų buvęs Seimo narys turi ir krepšininkams lietuviams, dėmesį atkreipęs ir į suprastėjusį komandos kapitono Edgaro Ulanovo žaidimą bei nuolat svyruojančią kitų svarbių žaidėjų kreivę.
„Kodėl mes džiaugiamės A. Trinchieri, kai buvo tas 5-1. Viskas buvo pasaka, galėjome vos ne jam siūlyti kontraktą iki 2050-ųjų. Visko atsitinka ir aš viską vertinu per mūsų žaidėjų prizmę. Nes jeigu tau nepatinka treneris tai tu išspręsk rungtynes be jo. Tu esi aikštelėje, bet mes to nesugebame, nors schemos yra nupieštos, planai sudėlioti rungtynės iš rungtynių.
Dar viena bėda, kad mes norime turėti daugiau lietuvių, taip ir reikia, bet mes kenčiame per mūsų žaidėjų nepakankamą lygį. Birutis, Lekavičius... Brazdeikio irgi laukėme, vienas rungtynes jis gali kažką sukrapštyti, kitose patempia žemyn. Kažkada labai vertinau Butkevičių, bet dabar jo tie blykstelėjimai nebėra tokie stabilūs net pas jį. Kapitono vaidmuo man ir jau senai kelia klausimą, taip pat tie ilgalaikiai kontraktai. Bet juos gelbėja tai, kad jie yra lietuviai. Tuos lietuvius reikia turėti dėl limitų legionieriams, o Eurolygoje jie dažnai nepatempia“, – galvą kraipė S. Jovaiša.
Kaip vieną Kauno ekipos šviesulių S. Jovaiša išskyrė Dovydą Giedraitį, tačiau šis puikiai sezoną pradėjęs atakuojantis gynėjas šiuo metu yra iš rikiuotės iškritęs dėl kelio traumos ir svarbiausiuose KMT taurės mūšiuose savo ekipai nepadės.
„Aišku, dabar labai trūksta D. Giedraičio, tos tvarkos tokios, ramybės ir kitų žaidėjų įtraukimo į atakas. Plius jo asmeninė gynyba tikrai dažnai būdavo gera, o dabar negalime nei apsiginti, o atakose taip pat to racionalumo trūksta ir varžovai tuo naudojasi.
Kadangi D. Giedraitis visada laikosi žaidybinio plano, smarkiai neišdykauja, nors aišku ir jo kartais prasiveržimai, lindimai po krepšiu nėra labai gerai apskaičiuoti, bet visumoje jis atneša daugiau stabilumo ir naudos, – svarstė buvęs krepšininkas, kuris mano, kad L. Walkeris liks Kaune iki sezono galo. – Manau, kad jis neišvažiuos, nes visi pamatė, kad jo lygis neatitinka trokštamo tame pačiame NBA. A. Trinchieri dar labai laikosi ir nekritikuoja labai savo žaidėjų viešai, nors pats supranta, kokius žmones turi ir ką jie gali“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
