Net rungtynių programėlė prieš rungtynes skelbė, kad rungtynės vyksta Dariaus ir Girėno stadione. Vis dėlto, likus kiek daugiau nei parai iki pirmo teisėjo švilpuko, nuspręsta, jog laikinosios sostinės bulvių laukas nėra tinkamas žaisti futbolą.
Dėl šio fiasko po 11 metų pertraukos Lietuvos rinktinė žengė ant Marijampolės stadiono vejos. Iki šiol lietuviai Suvalkijos sostinėje buvo sėkmingi – keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas.
Susitikimo penktadienį pradžia nieko blogo nežadėjo ir šįkart.
Jau 11-ąją minutę nuostabią progą pasižymėti turėjo Kipras Kažukolovas. „Astana“ komandoje Kazachstane rungtyniaujantis vidurio gynėjas po Pijaus Širvio pakelto kampinio baudos aikštelėje galva smūgiavo visiškai netrukdomas, bet kamuolio kelyje į vartus apmaudžiai pasimaišė komandos draugas. Marijampolėje susirinkę žiūrovai atkuto – plojimais savo auklėtinių progą lydėjo ir E. Jankauskas.
Už veido treneris buvo priverstas griebtis jau po šešių minučių, kuomet Artūro Dolžnikovo idealaus perdavimo įvarčiu vos nepavertė Armandas Kučys – „Celje“ puolėjo smūgis skriejo šalia vartų.
Dar po dviejų minučių – dar vienas smūgis galva. Šįkart Edvinas Girdvainis nepataikė į vartus iš puikios padėties. Netrukus A. Dolžnikovas bandė perkelti vartininką, tačiau vienas po kito lietuvių smūgiai zvimbė šalia virpstų.
Ir nors įvartis brendo į vienus vartus, kamuolys suspurdėjo kituose. Modesto Vorobjovo klaida savo aikštės pusėje virto pavojinga situacija, kuria pasinaudojęs Ioannis Pittas išvedė Kiprą pirmyn.
Įvartis sukrėtė ne tik sirgalius tribūnose, bet ir stadiono didžėjų, kuris, nors įmušė svečiai, vis tiek paleido džiaugsmingą GALA kūrinį „Freed from desire“.
Antrojo kėlinio pradžioje A. Dolžnikovas buvo išvestas į puikią poziciją A. Kučio, tačiau gynyboje puikiai sužaidė Andreas Chrysostomou, paskutinę akimirką sužaidęs į kamuolį. Nors lietuviai reikalavo baudinio, teisėjas Igoras Pajačas sprendimo nekeitė. Netrukus – dar viena diskutuotina situacija, bet sprendimas identiškas – baudinio nėra.
Laikas bėgo, E. Jankauskas į aikštę metė Tomą Kalinauską, Gytį Paulauską, Ovidijų Verbicką ir debiutantą Valdą Paulauską, o nuo penkių gynėjų linijos perėjo prie keturių ir atakoje žaidė dviem aukštais puolėjais. Rezultato tai nedavė – Tautų lygos ciklą rinktinė pradėjo apmaudžiu pralaimėjimu, nors A. Kučys jau per pridėtą laiką turėjo auksinį šansą – Kiprą tada išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas.
Dar vienas mačas su Kipru – dar viena identiška nesėkmė. Praėjusių metų lapkritį draugiškose rungtynėse Limasolyje kipriečiai po to paties I.Pitto įvarčio pasiekė pergalę.
„Tikrai priešininkas nebuvo geresnis šiandien“, – atsiduso E. Jankauskas spaudos konferencijoje.
„Vartuose kamuolys neatsidūrė, reiškia, trūko tikslumo, sėkmės, – kalbėjo treneris. – Viename momente net vienas kitam futbolininkai sumaišė – žaidėjas atsidūrė kamuolio kelyje į vartus. Žaidimo prasme pirmas kėlinys buvo labai geras, šiaip šios rungtynės labai panašios į rungtynes Kipre, kur net tas pats žaidėjas mušė įvartį 10 minučių skirtumu iš beveik identiškos situacijos. Mūsų susikurtos progos... Aš jų suskaičiavau 3-4 iki 20 minutės. Pradėjome agresyviai, spaudėme, susikūrėme momentus, buvome pavojingi, bet pritrūko tikslumo, sportinės sėkmės. Antrajame kėlinyje Kipro komanda perėjo į labiau gynybinę formaciją, panaudojome beveik visus atakuojančius resursus ir formacijos, ir žaidėjų prasme. Paskutines minutes žaidėme ilgais kamuoliais, tokį labiau škotišką futbolą, ieškodami antrų kamuolių, sėkmingų kamuolio atsikovojimų. Turėjome puikią progą, kai juos gelbėjo vartininkas.“
– Net kelis kartus rungtynėse reikėjo ir VAR sistemos, kai buvo prašoma baudinių. Kaip jums atrodė tie epizodai?
– Nemačiau tų epizodų, bet jei VAR nusprendė... Manau, ir be VAR turėjome šiandien galimybių ir nusipelnėme šiek tiek daugiau nei turime. Tas labai apmaudu, vyrai atidavė daug jėgų, kovingumo, atsidavimo, žaidimo kokybės prasme tai buvo gerai sužaistos rungtynės. Ironiška, bet tą patį sakiau po rungtynių Kipre. Deja vu.
– Komandoje neturint Gvido Gineičio, standartines situacijas patikėjote Artemijui Tutyškinui. Ar likote patenkintas jo pasirodymu?
– Taip, padavimai tikrai pavojingi, po jų turėjome dvi geras progas, Artemijus turi gerą kairę koją, gali pristatyti kamuolį ten, kur nori. Turėjome labai gerą pakeitimą Gvido padavimams, ties šituo viskas buvo gerai.
– Kaip jums atrodė praleisto įvarčio epizodas? Kas suklydo toje situacijoje?
– Labai apmaudus įvartis, kai konstravome savo ataką nuo vartų... Būna netikslių perdavimų... Varžovai, perėmę kamuolį, iškišo perdavimą tarp gynėjų. Viskas įvyko milimetriniu tikslumu, kur mūsų žaidėjas kamuolio nepasiekė, jų padarė vadinamąjį cut-backą. Labai panašus įvartis į tą, kurį Pittas mums įmušė Kipre. Apmaudus įvartis, nedėkingu momentu, kai mes dominavome. Visi turėjo jausmą, kad įvartis bręsta, bet atsitiko taip, kaip atsitiko.
– Rungtynėms nebuvo registruoti Matas Vareika ir Linas Klimavičius. Kodėl?
– Turėjome 25 žaidėjus, į protokolą galima įtraukti 23. Tik dėl šių priežasčių. Jie netilpo į sąrašą.
– Kiek keista buvo iš Kauno važiuoti žaisti rungtynes į Marijampolę? Ir kiek visa ta stadiono vejos kokybės istorija bei kabojęs klausimas dėl mačo vietos veikė komandą stovyklos metu?
– Norėjau, kad kuo greičiau nusimestume šį krovinį, debatus, kad kuo mažiau mums reikėtų tame dalyvauti, deginti energiją. Nuvažiavome į kitą stadioną, padarėme miestui šventę. Neortodoksinė situacija, bet tapome tokių įvykių dalyviais. Reikia padėkoti Marijampolei už puikų palaikymą. O dėl logistikos? Ne vienam teko ilgiau pavažiuoti, papulti į kamštį, bet esame labai dėkingi sirgaliams, kurie vis tiek atvyko.
– Kitas langas laukia jau spalį. Matant Dariaus ir Girėno veją, galbūt Marijampolėje jau reikėtų planuoti ir tas rungtynes?
– Visko gali būti, nors mums sakė, kad čia kelių dienų klausimas ir žolė žaliuos taip, kaip privalo. Manau, kad per mėnesį ir žolė ataugs, ir, jei saulė švies, prižiūrės gerai, viskas turėtų būti gerai. Kaunas tapo mūsų namų stadionu, tai orus stadionas, tinkamesnis šalies futbolo reprezentavimui.
