Ar egzistuoja dokumentuose neapibrėžtos kelių eismo taisyklės?
Taip, tikrai, jas svarbu žinoti.
Kokie sutartiniai ženklai egzistuoja?
Įvairių jų yra. Pagrinde, mandagumo ženklai, pavyzdžiui, padėkojimo ženklas – pamirksėjimas avariniu ženklu. Būna priešais atvažiuojantis vairuotojas mato, kad kitas be šviesų, tai mirkteli ar rankomis parodo. Nuo situacijos priklauso, dar gestai, mostai, jei kur įleidžiama kitas transporto priemones ar norime, kad mus įleistų ir panašiai. Kartais dar pamirksėjimai, nurodymas kitiems, jog priekyje stovi policija, bet šis įspėjimas jau dingsta.
Kam dar, be pagrindinės funkcijos, naudojami posūkio rodymai?
Sunkvežimių vairuotojai dažnai juos naudoja, pavyzdžiui, parodo dešinį posūkį, kad lengvojo automobilio vairuotojas, važiuojantis paskui, jį aplenktų. Arba jei kažkas jau lenkia, o iš priekio atvažiuoja automobilis, tada parodo kairįjį, kaip įspėjimą apie pavojų priekyje.
Kokias su kelių eismo kultūra susijusias taisykles pamiršta vairuotojai?
Toleranciją pamiršta. Ypač kai su mokomaisiais važiuojame, pastebime, jog vairuotojai pamiršta, kad jie patys kažkada išlipo iš to mokomojo automobilio. O pradedančiajam vienu metu reikia daug veiksmų apdoroti, nėra vadinamojo automatizmo, reikia juos suprasti. Kartais patyrusių vairuotojų nepakantumas, garso signalai tik dar labiau išgąsdina.
Ar instruktoriai moko tų nerašytų taisyklių?
Pagal situacijas tą informaciją suteikiame, pagrindinius ženklus minime, kitus dalykus, svarbius saugiam eismui, kalbame ir apie vairavimo kultūrą.
Kiek laiko užtrunka, kol naujas vairuotojas pripranta prie eismo kultūros?
Dauguma, jei jaunimas, jie pasiruošia per važiavimus tik egzaminui, bet ne gyvenimui. Tai, manau, klevo lapas ne šiaip yra. Jis turi būti du metus, tai tiek ir reikia laiko, kad vairuotojas priprastų prie reglamentuotų ir nerašytų taisyklių. Aišku, įgūdžiai formuojasi kiekvienam skirtingai, tačiau dažniausiai iki dviejų metų tai įvyksta.
