Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.
Naujausiais sergamumo LPI apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau LPI atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167.
Kur didžiausias sergamumas?
Pagal apskritis, didžiausias sergamumas sifiliu 2019 m. užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių, sergamumas gonorėja – Tauragės, o sergamumas chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Pagal amžiaus grupes, daugiau nei pusė (51 proc.) asmenų, užsikrėtusiųjų LPI, buvo jaunimas, t. y. 14–29 metų amžiaus grupės asmenys, iš kurių keturi nepilnamečiai. Užpernai jaunimas sudarė mažesnę dalį užsikrėtusiųjų (41,8 proc.). Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 15 moksleivių ir 27 studentai.
Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei pusė gonorėja ir chlamidioze užsikrėtusių moterų nurodė, kad gonorėja galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio/sugyventinio arba pažįstamo asmens.
Šeši asmenys, užsikrėtę LPI nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
Dauguma susirgusiųjų LPI apsaugos priemonėmis – prezervatyvais, mažinančiais LPI užsikrėtimo riziką nesinaudoja arba naudojasi retai. Naujausia LPI apžvalga paskelbta ULAC interneto svetainėje čia.
Įmanoma pagydyti
Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.
Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.
Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.
Pagrindiniai LPI simptomai yra:
• išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos;
• skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis;
• baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje;
• bėrimai lyties organų srityje;
• padidėję kirkšnių limfmazgiai;
• skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
• kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
Kai kurios LPI gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. LPI gydo gydytojai dermatovenerologai, pas kuriuos galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.
