"Aš manau, kad jis tipiškas išdavikas, nes išdavė tai, kas šventa kiekvienam operatyviniam darbuotojui - savo operatyvinius šaltinius", - sakė buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) 7-ojo kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus vadovas A.Gusakas, kuris vadovavo A.Litvinenkos darbui.
Tad, pasak A.Gusako, kuris išėjęs į atsargą dirba advokato darbą, visiškai įmanoma manyti, jog A.Litvinenka buvo nunuodytas už tai, kad išdavė Britanijos teritorijoje veikusius Rusijos agentus.
"Agentai iš jo operatyvinių šaltinių susisiekė su manimi ir klausė, ką jiems daryti toliau, - pasakojo A.Gusakas. - Kaip advokatas, aš jiems pasakiau, kad Litvinenkos veiksmams taikytinas Rusijos Baudžiamojo kodekso 245 straipsnis (tėvynės išdavystė), numatantis laisvės atėmimo iki 20 metų bausmę".
Tačiau, sakė A.Gusakas, pagal Sovietų Sąjungos laikais galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, už valstybės išdavystę buvo baudžiama aukščiausia mirties bausme.
"Sovietmečiu, kurį mes visi puikiai atsimename, Litvinenkai būtų buvusi įvykdyta mirties bausmė", - pareiškė jis.
A.Litvinenkai kaltinimų pagal šį straipsnį nebuvo pateikta. Rusijos oficialūs asmenys anksčiau ne kartą pabrėžė, kad A.Litvinenka iš viso nežinojo FST ir kitų Rusijos specialiųjų tarnybų paslapčių.
Vienas iš išslaptintų A.Litvinenkos agentų, su kuriuo jis bendravo, pasak A.Gusako, pats pasisiūlė nužudyti Kremlių kritikuojantį perbėgėlį.
"Vienas iš jų (išslaptintų agentų) iš tikrųjų man sakė: "Klausyk, jis tiek pridarė, nori, aš jį pribaigsiu?".
Tuo pat metu A.Gusakas pareiškė, jog neketina teigti, kad A.Litvinenką nužudė būtent šis agentas.
Tai jau ne pirmas A.Gusako interviu dėl buvusio jo pavaldinio mirties. Tačiau versiją, kad su A.Litvinenkos mirtimi susijusios Rusijos specialiosios tarnybos, jis pareiškia pirmą kartą.
Ankstesniame interviu, kurį A.Gusakas davė 2006 metų lapkritį Rusijos laikraščiui "Kommersant", jis sakė, kad A.Litvinenką galėjo nužudyti Čečėnijos kovotojai, kurie neva keršijo už savo draugų mirtį Pervomaiskojės gyvenvietėje 1996 metais. A.Litvinenka, tada dar dirbęs FST, dalyvavo gyvenvietę užėmusio kovotojų būrio sunaikinimo operacijoje.
A.Litvinenka, 2000 metais pabėgęs į Britaniją ir 2006 metų spalį gavęs Britanijos pasą, mirė Londono ligoninėje.
Vėliau britų specialiosios tarnybos pranešė, kad A.Litvinekos mirtis buvo smurtinė - tai buvo nunuodijimas radioaktyviu poloniu-210. Bylą dėl A.Litvinenkos nunuodijimo tiria Skotland Jardo kovos su terorizmu padalinys.
Britų spauda pagrindiniais įtariamaisiais A.Litvinenkos nunuodijimo byloje mini
Rusijos verslininkus Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.
