„Tai pats galingiausias fontanas, per visą stebėjimo laikotarpį“, – pažymėjo ekspedicijos dalyvis, profesorius Igoris Semiletovas. Jis taip pat pažymėjo, kad užfiksuotas metano kiekis deguonyje 9 kartus viršijo normą.
Pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai stebėjo amžinojo įšalo Žemės paviršiuje tirpimo procesus. Rusų ekspedicijos tikslas – įvertinti amžinojo įšalo po vandeniu tirpimo dėl klimato kaitos mastus.
Nuo 1990-ųjų amžinojo įšalo tirpimo sparta po vandeniu Arkties regione padvigubėjo, lyginant su praėjusio šimtmečio rodikliais. Tai reiškia, kad šiuo metu ledynas po vandeniu jau atidengė „tvirtojo“ metano zoną, kas sukėlė jos pokyčius ir didžiules šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jeigu į atmosferą pateks vos 1 proc. visų Rytų Arkties jūrų šelfo metano dujų atsargų, tai stipriai atsilieptų visos Žemės klimatui.
Klimato bomba
Metano dujų „išlaisvinimas“ iš vandenyno dugno gali sukelti tokią katastrofą, prieš kurią dabartiniai ginčai dėl kelių laipsnių vidutinės temperatūros atšilimo atrodys vaikiškai.
„Globalus atšilimas iššaukia sniego griūties efektą: pradeda išsiskirti anglies dioksidas ir metanas, darosi vis šilčiau ir šilčiau. Tuomet procesas tampa nebesustabdomu. Skaičiavimai rodo, kad Žemės klimato sistema per porą šimtų metų gali pasiekti naują būseną. Ir temperatūra pas mus bus kaip Veneroje – +500°С. Tai – klimato bomba“, – „newsru.com“ cituojamas fizikos ir matematikos mokslų daktaras Aleksejus Karnauchovas.
Mokslininkus neramina ir tas faktas, kad apie vandenynų dugne vykstančius procesus, kuriuos gali išprovokuoti globalus atšilimas, turima itin mažai duomenų.
Žemės paviršius yra stebimas ir tyrinėjamas, prognozuojama, kokios pasekmės lauks, jeigu nebus imtasi gamtą saugančių veiksnių. Tačiau globalaus atšilimo įtaka Arkties jūrų dugnui yra praktiškai neištirta, pastebi ekspertai.
