Technologijų milžinė teigė planuojanti „greitai ir saugiai iki 2030 metų įjungti pirmuosius Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „Kairos Power“ mažus modulinius reaktorius (SMR), o iki 2035 metų – jų skaičių dar padidinti“.
„Iš viso šis sandoris suteiks galimybę JAV elektros tinklams visą parą tiekti iki 500 MW naujos beanglės energijos ir padės daugiau bendruomenių naudotis švaria ir įperkama branduoline energija“, – tinklaraščio įraše teigė „Google“ vadovas Michaelas Terrellas.
M. Terrellas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad planuojama naudoti šešias arba septynias elektrines. Kol kas neaišku, ar reaktoriai tieks elektrą į tinklą, ar duomenų centrai bus tiesiogiai prie jų prijungti.
Taip pat lieka neaiškios finansinės sandorio detalės – ar „Google“ nori prisidėti prie elektrinių statybos finansavimo, ar tik pirkti elektrą po jų užbaigimo.
„Kairos“ mažųjų reaktorių ypatybė yra ta, kad jie aušinami ne vandeniu, o išlydytomis fluorido druskomis. Bendrovė teigia, kad tokia konstrukcija yra saugesnė nei įprastų reaktorių, nes aušinimo skystis neužverda.
Praėjusiais metais „Kairos“ gavo leidimą statyti pirmą bandomąjį reaktorių JAV Tenesio valstijoje.
Didelės technologijų bendrovės įsipareigojo vykdyti neutralią klimatui veiklą ir pastaraisiais metais vis dažniau naudoja atsinaujinančiąją energiją. Tačiau tada prasidėjo DI bumas – o jam reikia itin daug elektros energijos.
„Google“ pareiškė, kad iki 2030 metų nori tapti neutrali klimato atžvilgiu. Siekdama šio tikslo, ji kompensuoja savo išmetamą anglies dioksidą tokiomis priemonėmis kaip medžių sodinimas.
Praėjusiais metais 64 proc. energijos, sunaudotos „Google“ duomenų centruose ir biuruose, buvo be CO2. Tuo tarpu bendrovės išmetamo CO2 kiekis per metus padidėjo 13 proc.
Tam daugiausia įtakos turėjo duomenų centrų suvartojamos energijos kiekis. „Google“ bando pasinaudoti savo pranašumu – dominavimu tarp paieškos sistemų – ir imtis novatoriško vaidmens DI naudojimo srityje.