Maskva taip pat gali spausti lietuvių bendruomenių atstovus nebetęsti veiklos ir dalyvauti kampanijose prieš Lietuvą, nurodė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD).
„Tikėtina, kad dėl sovietinių monumentų nukėlimo Rusija inicijuos baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą, spaus lietuvių bendruomenių atstovus Rusijoje nutraukti savo veiklą arba dalyvauti prieš Lietuvą nukreiptose kampanijose“, – rašoma žvalgybos institucijų ketvirtadienį paskelbtame grėsmių vertinime.
Sovietiniai monumentai Lietuvos savivaldybėse pradėti nuimti reaguojant į pernai vasarį pradėtą invaziją Ukrainoje.
Anot žvalgybos, kaltinimai sovietų karių kapų išniekinimu ir nacizmo šlovinimu formuoja Lietuvos kaip priešo įvaizdį Rusijos visuomenėje ir potencialiai gali būti panaudoti Kremliui imantis prieš Lietuvą agresyvių veiksmų.
Lietuvos teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, tarptautinės teisės požiūriu, paminklų nukėlimas yra suverenios valstybės reikalas. Juoba, kad Lietuvoje, anot jos, paisoma įstatymų, saugančių istorinę vertę turinčius objektus, ir vykdomas ne paminklų griovimas, o šie objektai nukeliami, daugelio jų saugojimas užtikrintas.
„Akivaizdu, kad toks persekiojimas būtų politiškai motyvuotas ir negali būti vykdomas“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministrė.
Pasak žvalgybos institucijų, Rusijos ambasados diplomatai siekė užmegzti ryšius su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis ir rinko informaciją apie monumentų nukėlimą, o ši informacija ir buvo reikalinga Rusijos teisėsaugai pradėti baudžiamąjį Lietuvos piliečių persekiojimą.
Be to, reaguodama į monumentų nukėlimą Lietuvoje, Rusija pradėjo naikinti jos teritorijoje esančius su lietuvybe susijusius viešosios erdvės objektus, persekioti lietuvybę puoselėjančias organizacijas, kai kurios jų buvo priverstos nutraukti veiklą, nurodo žvalgyba.
Ji teigia, kad sovietų paveldo klausimą eskaluoja prokremliškų grupių atstovai Lietuvoje. Jie kartoja Kremliaus propagandą, imasi iniciatyvų, trukdančių pašalinti monumentus, pavyzdžiui, į šį procesą siekia įtraukti tarptautines organizacijas.
Anot žvalgybos, taip bando sukelti ažiotažą Lietuvos viešojoje erdvėje, atgarsį tarptautinėje bendruomenėje, konsoliduoti prokremlišką elektoratą Lietuvoje.
Grėsmių vertinime konkrečių pavyzdžių nepateikta, tačiau pernai keli „etniniais rusais“ prisistatantys pareiškėjai bandė per Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą stabdyti Vilniaus Antakalnio kapinėse esančių sovietinių skulptūrų nukėlimą.
VSD ir AOTD taip pat nurodė, kad Rusija ieško karą prieš Ukrainą remiančių ir teisinančių asmenų Lietuvoje.
