Anot jo, šiuo metu yra pačios ilgiausios dienos Lietuvoje ir visame Šiaurės pusrutulyje. Šiuo metu šis pusrutulis gauna maksimalų saulės energijos kiekį kiekvienai platumai.
„Dinaminiai atmosferos judesiai vidutinėse platumose silpni, nes ir terminis gradientas ekvatorius–polius, palyginti, labai nedidelis. Taip pat šiuo metu į vasaros režimą baigia persitvarkyti didelio masto atmosferos slėgio laukai bei sistemos atmosfera–vandenynas–sausuma sąveikos mechanizmai. Paprastai ši pertvarka galutinai baigiasi liepos pirmą dešimtadienį ir kitas tokio didelio masto procesas numatomas tik rugsėjo pirmoje pusėje“, – aiškina specialistas.
G. Stankūnavičiaus teigimu, šio kalendorinio pavasario pabaiga ir vasaros pradžia lyginant su daugiamečiais duomenimis buvo labai anomali.
„Pirmiausia, šis anomalumas (nuokrypis nuo normos) pasireiškė per beveik pastovius blokuojančius procesus virš Europos, kurių dėka Šiaurės Atlanto drėgmė kartu su atmosferos frontais ir žemo slėgio sūkuriais buvo nukreipta aplinkiniais keliais į Arktį ir Viduržemio jūros baseiną, o Vidurio bei dalyje Šiaurės ir Vakarų Europos pastoviai laikėsi aukštesnio slėgio laukas. Taigi, tokios sąlygos su nedideliais pokyčiais išliko nuo gegužės antro dešimtadienio pradžios iki dabar. Aišku, ilgos trukmės atmosferos cirkuliacijos anomalija negalėjo nedaryti įtakos orų anomalijoms. Tai, visų pirma, ilgas laikotarpis be kritulių – vietomis Lietuvoje lietaus nebuvo ilgiau nei mėnesį.
Vyravo sausos kontinentinės kilmės poliarinės oro masės. Vidutinė santykinė šio laikotarpio drėgmė tesiekė 50–57 %, o minimali atitiko pusdykumių sąlygas (18–23 %). Galiausiai, dalyje vakarinių Lietuvos rajonų paskelbta stichinė sausra – jau dabar aišku, kad laukia sumažėjęs kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius (tam turėjo įtakos ir vėlyvos gegužės šalnos). Nuseko upės ir kiti vandens telkiniai, miškuose susidarė labai palankios sąlygos kilti gaisrams“, – rašoma įraše.
Kaip pastebi specialistas, praeitą savaitgalį santykinai silpnas pietinis ciklonas lėmė pirmą gausų lietų nuo sauso laikotarpio pradžios vakariniuose, pietvakariniuose ir vietomis centriniuose rajonuose, o šios savaitės pradžioje ir šiauriniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose.
„Pavienės stiprios liūtys vietomis „išpylė“ nuo ketvirtadalio iki vienos mėnesio kritulių normos, daug kur griaudėjo perkūnijos, šiaurės rytuose fiksuota kruša. Po šių lietaus epizodų šiek tiek atsigavo pievos ir miesto želdiniai, tačiau iki paviršiaus „nuskustos“ miestų vejos atsigauna labai lėtai, nes smarkių liūčių metu kartu su sukietėjusiu dėl sausros gruntu jos veikia kaip geras slydimo paviršius ir drėgme neįsisotina“, – tikina G. Stankūnavičius.
Artimiausiomis dienomis blokuojantis gūbrys virš Vidurio ir Šiaurės Europos kiek susilpnės ir iš vakarų Baltijos regioną pasieks atmosferos frontai. Trečiadienį visoje Lietuvoje bus labai šilta ir sausa, oro temperatūra dieną kils iki +24 – +29 °C, naktys taip pat bus labai šiltos: ateinančią naktį numatoma +12 – +17 °C, kitą – +14 – +19 °C. Ketvirtadienio naktį prie Lietuvos priartės atmosferos frontas su kritulių zona.
„Daugiausia kritulių prognozuojama šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose (ketvirtadienio dieną ir pavakaryje), krituliai daugiausia bus liūtinio pobūdžio, vietomis su perkūnija. Mažiausiai turėtų lyti pajūryje bei pamaryje. Penktadienį, praėjus frontui, slėgis vėl kils. Aukštesnio slėgio laukas su saulėtais orais išsilaikys ir šeštadienį. Sekmadienį–pirmadienį iš šiaurės rytų į Lietuvą atkeliaus vėsesnio oro masė, nors didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos mažai keisis. Todėl laukiama debesuotumo padidėjimo ir, vietomis, trumpalaikio lietaus.
Virš Indostano pusiasalio vis labiau stiprėja Indijos vasaros musonas. Praeitą savaitę iš Arabijos jūros į Šiaurės vakarų Indiją atkeliavo tropinis sūkurys. Nors sūkurys pasiekė sausumą labai susilpnėjęs, vienuose iš sausringiausių Indijos rajonų sugebėjo „išpilti“ beveik pusmečio kritulių normą. Šią savaitę intensyviausios liūtys prognozuojamos Šiaurinėje Indijos dalyje bei priešvėjiniuose Vakarų Gatų kalnų šlaituose – vietomis numatoma iki 300 mm kritulių. Kadangi Pietų Azijos musonas tolimaisiais dinaminiais ryšiais tampriai susijęs su Viduržemio jūros regiono aukšto slėgio lauku, manoma, kad dar labiau sustiprėjus šiam musonui Pietų Europoje įsivyraus tipiniai vasariški (šiam regionui) orai (sausa ir karšta).
Ilgalaikių prognozių duomenimis birželio mėnesio pabaigoje slėgis virš Šiaurės Europos sumažės, o vidutinė oro temperatūra bus artimesnė daugiamečiam vidurkiui, tačiau liepos pirmoje pusėje vėl turėtų grįžti karštesni ir sausesni orai aukštesnio slėgio fone. Todėl sausringos sąlygos gali vėl atsinaujinti“, – tikina klimatologas.
