Šiuo metu galiojanti Seimo rinkimų kartelė, norint dalyvauti mandatų dalybose – 5 proc. ir 7 proc. koalicijoms. Jei bus priimtas įstatymo pakeitimas, barjeras bus sumažintas iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms.
Puteikiui ir Krivickui nepavyko su koalicija
Jei paskutiniuose Seimo rinkimuose, kurie vyko 2016 metais, būtų buvusi nuleista kartelė, tai džiaugsmo būtų atnešę dviem politinėms jėgoms. Pirmiausia, savo frakciją parlamente turėtų „Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)“.
Ilgamečio Seimo nario ir žinomo televizijos laidų vedėjo į priekį vedama koalicija peržengė 5 proc. barjerą ir surinko 6,06 proc. rinkėjų balsų, tačiau rinkimuose dalyvavo kaip jungtinis sąrašas, tad jai galiojo 7 proc. kartelė. Pagal pirmumo balsus „Antikorupcinėje komisijoje“ pirmavo Naglis Puteikis, Kristupas Krivickas, Ligitas Kernagis, Alvydas Medalinskas ir Vytautas Juškus.
N. Puteikis, kartu su Ramūnu Karbauskiu, yra vienas iš siūlymo, mažinti rinkimų kartelę iki 3 proc., iniciatorių.
Frakciją parlamente būtų išlaikiusi ir Darbo partija, kuri 2016 m. rinkimuose surinko 4,68 proc. rinkėjų balsų. Daugiausiai pirmumo balsų ir vietą Seimo salėje būtų išsikovojęs Artūras Paulauskas, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gabšys, Vydas Gedvilas ir Virginija Baltraitienė.
Po darbiečių pralaimėjimo 2016 m. Seimo rinkimuose, Valentinas Mazuronis pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų, dalis partijos narių patraukė į naujai sukurtą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Tačiau prieš 2019 m. savivaldos ir Europos parlamento rinkimus į Darbo partijos pirmininko postą grįžo Viktoras Uspskichas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Sauliaus Spurgos nuomone, net jei darbiečiai būtų tuomet patekę į Seimą, V. Uspaskicho sugrįžimas buvo neišvengiamas.
„Matyt, kad jis toks žmogus, kuris neišsėdi ilgiau. Aišku, tai jam pagelbėjo, kad partija buvo visiškai nusilpusi“, – kalbėjo S. Spurga.
Valstiečiai patekti galėjo anksčiau
2012 m. žemesne rinkimų kartele būtų apsidžiaugusi tik viena partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Pagal pirmumo balsus Seimo nario vietą būtų gavęs Ramūnas Karbauskis, Bronis Ropė, Rima Baškienė, Albinas Morkūnas ir Dainius Kepenis.
Nors rinkimų kartelės valstiečiai neperžengė, vieną savo atstovą parlamentare turėjo – vienmandatėje Šiaulių kaimiškojoje apygardoje pergalę šventė R. Baškienė.
Mažesnė rinkimų kartelę bene didžiausią džiaugsmo pliūpsnį būtų sukėlusi per 2008 m. Seimo rinkimus. Ir taip gana margas parlamentas, į kurį pateko Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, būtų buvęs dar spalvingesnis.
Mažiausiai iki 5 proc. barjero pritrūko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri surinko 4,79 proc. balsų. Daugiausiai pirmumo balsų surinko Valdemaras Tomaševskis, Michalas Mackevičius, Zbignevas Jedinskis, Zdislavas Palevičius ir Irina Rozova.
Atstovų parlamente lenkai visgi turėjo, nes vienmandatėse apygardose pergalę šventė V. Tomaševskis, M. Mackevičius ir dabar skandalų kratomas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Sėkmė prieš daugiau nei dešimtmetį vykusiuose Seimo rinkimuose nusisuko ir nuo tuometinės Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, kuri pelnė 3,73 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Daugiausiai balsų iš tuometinių valstiečių pelnė Kazimira Danutė Prunskienė, Vytas Navickas, Skirmantas Pabedinskas, Aldona Staponkienė ir Jurgis Jurgelis.
Trys valstiečiai iškovojo mandatus vienmandatėse apygardose – R. Baškienė, Konstantas Ramelis ir Antanas Baura.
2008 m. rinkimai tapo ir Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos (socialiberalų) gulbės giesme, nes 2011 m. šią politinę jėgą „suvalgė“ Darbo partija. Naujoji sąjunga 2008 m. Seimo rinkimuose surinko 3,64 proc. rinkėjų balsų.
3 proc. rinkimų kartelę tada būtų pradžiuginusi A. Paulauską, dabartinį švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Nijolę Steiblienę, žurnalistą Henriką Vaitiekūną ir Alvydą Sadecką.
Mažesnė rinkimų kartelė 2008 m. į Seimą būtų atvedusi ir ne kitą, o Algirdą Paleckį ir jo vadovaujamą „Fronto“ partiją, kuria rinkimuose tuomet patikėjo 3,24 proc. rinkėjų. Daugiausiai pirmumo balsų „Fronto“ gretose surinko Algirdas Paleckis, rašytojas Vytautas Petkevičius, Leonidas Minkevičius, Algis Šumskas ir Antanas Čebatariūnas.
Paleckis būtų padėjęs Seimui?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tokio radikalaus politiko kaip Algirdas Paleckis atėjimas į Seimą savotiškai būtų buvęs naudingas.
„Kada ta radikali mažuma egzistuoja, tai jie sutelkia visą likusį Seimą vieningesnei nuomonei“, – kalbėjo L. Bielinis.
S. Spurga teigė, kad, kadangi Lietuva yra demokratinė valstybė, ir jei partija turi teisę dalyvauti rinkimuose, ji turi teisę ir patekti į parlamentą.
„Demokratija turi savo kainą. Kažkas gali nepatikti, bet jei kiti žmonės balsuoja, kiti žmonės išrenka“, – sakė S. Spurga.
MRU docento nuomone, Lietuvoje, radikalių partijų patekimo į parlamentą požiūriu, „gyvename pakankamai ramiai“.
„Žinoma, niekas nėra apsaugotas ir turi pati demokratija būti stipri struktūriškai, kad atlaikytų tokius dalykus“, – kalbėjo S. Spurga.
Galimi parlamentarų ryšiai su Kremliumi iškilo tik šioje kadencijoje, kai buvo inicijuoti tyrimai dėl Mindaugo Basčio ir Irinos Rozovos veiklos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad A. Paleckiui, kuris dabar yra įkalintas už galimą šnipinėjimą Rusijai, patekus į Seimą, tokie tyrimai galėjo prasidėti gerokai anksčiau.
Kam dar tai būtų naudinga?
2004 metais mažesnė rinkimų kartelė būtų pravertusi tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri surinko 3,79 proc. balsų. Daugiausiai balsų tuomet surinko V. Tomaševskis, Sergejus Dmitrijevas, M. Mackevičius, Tatjana Vojeika ir Gabrielius Janas Mincevičius.
2000 m. rinkimai, jei juose būtų galiojusi sumažinta kartelė, būtų įnešę daugiau margumo į parlamentą, nes daugiau nei 3 proc. surinko trys partijos.
4,19 proc. rinkėjų pasitikėjimą tuomet pelnė Kazio Bobelio į priekį vedama Krikščionių demokratų sąjunga. Daugiausiai pirmumo balsų tuomet pelnė K. Bobelis, operos solistas Virgilijus Noreika, Viktoras Petkus, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas ir dabartinis parlamentaras, sveikuolis Dainius Kepenis.
4,08 proc. balsų gavo Lietuvos valstiečių partija, vadovaujama R. Karbauskio. Dabartinis daugumos lyderis ir surinko daugiausiai pirmumo balsų. Po jo sekė B. Ropė, Vytenis Neverdauskas, Kazys Savickis ir dabartinis valstiečių frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis.
Mažesnė kartelė būtų pradžiuginusi vėliau su Tėvynės sąjunga susijungusią Lietuvos krikščionių demokratų partiją, kuri surinko 3,07 proc. balsų. Daugiausiai pasitikėjimo iš krikdemų pelnė Algirdas Saudargas, Albertas Šimėnas, Zigmas Zinkevičius, Kazimieras Kuzminckas ir Pertras Gražulis.
Valstiečiai būtų surimtėję?
Vienokiu ar kitokiu pavadinimu, valstiečiai trijuose rinkimuose būtų peržengę sumažintą 3 proc. rinkimų kartelę.
L. Bielinio teigimu, kuo ilgiau Seime išbūna politinė jėga, tuo daugiau patirties ji įgyja. Profesoriaus teigimu, kelias kadencijas Seime išbuvę politikai ima dirbti korektiškiau, jausdami daugiau atsakomybės. L. Bielinio nuomone, ta patirtis būtų padėjusi valstiečiams šioje kadencijoje, kurioje buvo priimta nemažai visuomenę įaudrinusių sprendimų.
„Ilgiau pabuvę Seime politikai surimtėja“, – tikino L. Bielinis.
Politologo nuomone, gali būti, kad ilgai Seime išbuvę valstiečiai nebūtų pasiekę tokios triuškinamos pergalės 2016 m. Seimo rinkimuose.
„Ar tikrai tai būtų įvykę, nežinau, sunku pasakyti, nes gelbėtojų kepurę yra labai nesudėtinga. Tas gelbėtojas atsiranda labai lengvai, užtenka tik šūktelėti, kažką apkaltinti, jau tampi potencialiu gelbėtoju“, – kalbėjo L. Bielinis.
Moterų partijoje ne tik moterys
Prieš 23 metus vykusiuose Seimo rinkimuose, jei būtų galiojusi 3 proc. rinkimų kartelė, pergalės šampaną būtų iššovusios trys partijos. 3,81 proc. rinkėjų pasitikėjimą gavo Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva“. Vyriausioji rinkiminė komisija nepateikia duomenų, kokie kandidatai šioje partijoje surinko daugiausiai balsų.
3,67 proc. rinkėjų balsų gavo Lietuvos moterų partija, kurią į priekį vedė daugiausiai rinkėjų balsų gavusi K. Prunskienė. Po jos daugiausiai piliečių pasitikėjimo daugiausiai gavo Aldona Baranauskienė, Vaidotas Leonas Ašmantas, Monika Gervickienė ir Asta Marytė Lapinskienė. V. Ašmantas nebuvo vienintelis vyrs Lietuvos moterų partijos sąraše, jų buvo šeši.
Laimė būtų nusišypsojusi ir 3,08 proc. surinkusiai Krikščionių demokratų sąjungai. Daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo surinkusių partijos atstovų viršūnėje sutinkame K. Bobelį, Kazimierą Antanavičių, V. Petkų, Algimantą Matulevičių ir Joną Genį.
