Seime stringant biudžeto priėmimui, protesto akcijas surengė dėstytojai, vežėjai ir ūkininkai. Politinę atmosferą įkaitino ir susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kuris pastarąsias savaites yra įsisukęs į skandalų verpetą: J. Narkevičius išvaikė Lietuvos pašto valdybą, už mokesčių mokėtojų pinigus buvo nuvykęs į konferenciją Abu Dabyje, kurioje nelipo ant scenos kalbėti, leido savo dukrai gyventi Seimo viešbutyje, įtariamai brakonieriavo Trakų raj. esančiame ežere.
G. Nausėda pareiškė, kad J. Narkevičius turėtų pasitraukti, tačiau susisiekimo ministrą užstojo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ir premjeras Saulius Skvernelis.
Neturėtų kalbėti per patarėjus
„Šitame gyvulių ūkyje reikalingas atitinkamas skerdžiaus balsas“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
Jo teigimu, Seimo kadencijai einant į pabaigą, jaučiamas pakrikimas ir čia vertėtų svaresnį žodį tarti prezidentui, tačiau, politologo nuomone, jis nėra matomas, poziciją perduoda per patarėjų lūpas.
„Čia labai blogas dalykas, sakyčiau ir tonas blogas. Negali už prezidentą, kuris yra absoliučiai veiksnus, drūtas, sveikas, galintis kalbėti visuomenei, kalbėti patarėjai. <...> Prezidentas skatina tų mūsų nelabai disciplinuotų Seimo daugumos atstovų dar didesnę savivalę“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Pašnekovas pasigedo aiškesnės prezidento pozicijos per šalį nusiritus protestų bangai, kai vieni paskui kitus į gatves išėjo dėstytojai, ūkininkai, vežėjai.
„Tokios skylės yra prastas komandos darbas“, – įsitikinęs VDU docentas.
Norėjo leisti susigadinti įvaizdį?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas portalui tv3.lt sakė, kad gana chaotiškoje pastarųjų savaičių politinėje situacijoje pasigedo ryžtingesnės pozicijos iš prezidento.
„Toks jausmas, kad leidžia valdančiajai koalicijai toliau savo autoritetą visuomenės akyse gadintis. Gal jis galvoja apie naują Seimą, naują valdančiąją daugumą, su kuria reikės po to dirbti“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Nors G. Nausėda pareiškė norą, kad J. Narkevičius pasitrauktų iš ministro posto, ir premjeras S. Skvernelis, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad susisiekimo ministras gali toliau eiti pareigas.
„Nausėda gavo antausį. <...> Pasakymas [trauktis] nieko nereiškia. Jei tu pasakai ir niekas nevyksta, tada tu esi nulio vietoje. Jam valdančioji koalicija davė suprast, kad jo žodis yra nulio vietoje. Tai kvepia nepagarba visai prezidento institucijai. Valstybės vadovas ir valdantieji eina į mūšį. Kvepia negerai“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
Nausėda galėtų pasimokyti iš Adamkaus
B. Ivanovo nuomone, politinio chaoso įkarštyje G. Nausėda galėjo aktyviau reikštis viešojoje erdvėje.
„Reikėjo demonstruoti, kad prezidentas dalyvauja politikoje ir ne jis paskui žurnalistus vaikšto, o paskui jį žurnalistai vaikšto, kad jis kurtų informacinę dienotvarkę. Jis jos nekuria. Jeigu tu tiesiog pasižiūri, kokie įvykiai Lietuvoje ir bandai juose dalyvauti, o ne kurti įvykius, koks tu prezidentas tada“, – kalbėjo B. Ivanovas.
V. Dumbliauskas siūlė G. Nausėdai paimti pavyzdį iš Valdo Adamkaus. 1999 m. tuometinis prezidentas konfliktavo su Vyriausybe ir norėjo, kad iš pareigų pasitrauktų premjeras Gediminas Vagnorius.
„Adamkus neturėjo jokių svertų pašalinti Vagnorių. Bet jis tada kreipėsi į tautą per televiziją, pasakė gerą kalbą, kuri paveikė emociškai. Nausėda turėtų pasakyti kažkokią kalbą, kad papirktų rinkėjus, kad parodytų valdančiosios koalicijos sukeltą chaosą, nepadarytus darbus. Jis galėtų būti protestuojančių mokytojų, gydytojų sąjungininkas, visų tų, kurie nepatenkinti šitos Vyriausybės veikla“, – svarstė politologas.
B. Ivanovo nuomone, G. Nausėda turi savo konstitucinių galių stygių kompensuoti savo aktyvumu. Ypač, kai dažnai darbe nebūna premjero S. Skvernelio.
„Nausėdai tai yra šansas. Neaišku, kodėl jis jo neišnaudoja. Yra galimybė parodyti lyderystę. Kodėl jis nerodo, aš nežinau. Nausėda tiek metų pradirbęs administracinėje struktūroje, išsilavinęs intelektualas, kuris žino politikos klasiką, žino komunikaciją. Kodėl jis praleidžia progas tapti stipriu ir ryškiu lyderiu, man sunku paaiškinti“, – samprotavo pašnekovas.
Valstybė aukščiau už sveikatą?
Pašnekovai sutaria, kad lyderystės valstybėje stoka atsirado ir dėl premjeros S. Skvernelio ligos, dėl kurios jis buvo pasiėmęs nedarbingumą.
„Mes linkime jam daug daug sveikatos, bet, deja, yra dalykai, kurie aukščiau nei kiekvieno mūsų sveikata. Tai yra valstybė. Jeigu tu taip iš tikro myli Lietuvą, užleisk kėdę, leisk dirbti. Premjeras yra faktinis valstybės vadovas, tačiau jis tokio šanso neišnaudoja, nes serga, jo nėra darbe, lyderystė išslysta. Mes gauname tokią situaciją, kad biudžeto nepriėmimas gresia. Visi laksto, daro savo, šeimininko valstybėje nėra“, – kalbėjo B. Ivanovas.
„Aš ne medikas, bet, vis dėl to, gal geriau gydytis iki galo. Tačiau gal buvimas namuose jį slegia, gal jam geriau darbe kažką veikti. Negalime už jį nuspręsti“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Pirmadienį S. Skvernelis Vyriausybėje susirinkusiems žurnalistams Saulius Skvernelis aiškino, kad jam medikai liepė ilsėtis ir nebūti darbe, tai jis taip ir daro.
„Yra medikai, jei jie sako, kad turiu ilsėtis ir nebūti darbe aš tą darysiu. Jei reikės ateityje dešimt dienų, dvi dienas, penkiolika dienų. Gydymas pas mane yra baigtas pakankamai seniai, bet reikia atstatyti organizmą, o šiandien didžiausia rizika yra infekcija, bakterija ir virusas. Dėl to, kai tiek daug žmonių, nežinau, kas ką nešioja“, – apie savo sveikatą kalbėjo premjeras.
