„Mano galva, tai yra protu nesuvokiamas dalykas ir taip neturėtų būti. (...) Gal tada pradėkime anonsuoti, kiek Lietuvoje vyksta bylų šiuo metu ir ypatingai svarbių, ypatingai kontrabandinių bylų, kiek Lietuvoje politikų teisme? Kiek ten jų? 200–300? Tai aš tikiuosi, kad kiekvieno tarybos nario byla bus anonsuojama“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo R. Žemaitaitis, paklaustas, kaip vertina N. Grunskienė teiginius, kad E. Sabutį ketinama apklausti šią savaitę.
Jis teigė nežinantis ir nenorintis spekuliuoti, ar specialiojo liudytojo statuso suteikimas E. Sabučiui, kuris anksčiau svarstė kandidatuoti į premjerus, yra indikacija, jog teisėsauga galėjo įsikišti į politinius procesus.
„Galbūt tai sutapimas, gal (teisėsauga – ELTA) ruošė ir planavo. Sunku pasakyti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis savo ruožtu neslėpė kritikos „čekiukų“ byloms apskritai. Anot jo, prokuratūra be reikalo skiria daug dėmesio šiems tyrimas. Pasak R. Žemaitaičio, teisėsaugos dėmesys turėtų būti sutelktas kitiems klausimams.
„Čekučių“ byla (...) iš teisinės ir ekonominės pusės – man yra protu nesuvokiama, kas čia vyksta Lietuvoje, kai mūsų nusikalstamumo lygis auga – narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kontrabandinių dalykų, kibernetinio saugumo klausimai – kai prokuratūra skiria dėmesį būtent „čekučių“ byloms, kur rezultatai yra nuliniai valstybės prasme“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Mano galva, šiandien teisėsaugos institucijos turi priešingai – skirti (dėmesį – ELTA) būtent narkotinių medžiagų platinimui ir šitiems visiems įvykiams, o politikams, kurie ten „čekučius“ klastojo, neklastojo, skirti dešimt kartų didesnę baudą negu tiek, kiek jie ten tų „čekučių“ pasinaudojo. Ir pasibaigs visos šios bylos. Prioritetas valstybės turi būti šiandien nusikalstamumas, kuri į ateitį duos didelę žalą mums ir ypatingai mūsų vaikams“, – toliau svarstė politikas.
ELTA primena, kad pirmadienį generalinė prokurorė N. Grunskienė patvirtino, jog specialiojo liudytojo statusą įgijęs susisiekimo ministras E. Sabutis „čekiukų“ tyrime turėtų būti apklaustas šią savaitę.
„Tyrimas pradėtas seniai, pradėtas dėl Jonavos, jeigu neklystu, rajono. Iš to ikiteisminio tyrimo, jeigu neklystu, yra atskiri keturi ikiteisminiai tyrimai ir priimti sprendimai – tame tarpe ir pono Sabučio atžvilgiu. Kiek aš žinau, šią savaitę ponas Sabutis turėtų būti apklausiamas specialiuoju liudytoju ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“, – pirmadienį žurnalistams sakė N. Grunskienė.
„Tai yra labai imlus laikui darbas, todėl tas tyrimas ir užsitęsė“, – paklausta, kodėl taip užtruko specialiojo liudytojo statuso suteikimas E. Sabučiui, kalbėjo generalinė prokurorė.
Paaiškėjo, kad ministrui suteiktas specialiojo liudytojo statusas
Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, jog E. Sabučiui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas vadinamojoje „čekiukų“ byloje.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius Eltai penktadienį sakė, kad yra priimtas nutarimas apklausti ministrą apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Savo ruožtu pats politikas penktadienį patvirtino šią informaciją, tačiau pažymėjo, jog šio statuso suteikimas neprilygsta nei kaltinimų pareiškimui, nei nuosprendžiui.
„Noriu patvirtinti viešai paskelbtą informaciją, kad man buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, susiję su mano, kaip Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidų apmokėjimu 2019-2020 metais”, – skelbia politikas.
„Specialiojo liudytojo statusas nėra nei kaltinimas, nei nuosprendis. Neabejoju Lietuvos teisėsaugos institucijomis, esu pasiruošęs atsakyti į visus man užduotus klausimus. Esu įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidžiau“, – penktadienį feisbuko paskyroje paskelbė ministras.
Teisininkai sako, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent šis asmuo, tačiau tokių duomenų nepakanka įtariamojo statusui suteikti.
„Reikia dar asmens sutikimo. Skelbiamas nutarimas, jeigu asmuo sutinka atsakyti, jis duoda parodymus. Gali atsakyti į tam tik klausimus, gali neatsakyti. Tik po to sprendžiamas klausimas dėl duomenų pakankamumo įteikti pranešimus apie įtarimus. Mus reikalingi atsakymai į mūsų keliamus klausimus. Po apklausos bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės bylos perspektyvos”, – Eltai pirmadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. Valkavičius.
Pasak jo, tyrimai visose bylose dėl tarybos narių lėšų panaudojimo dar tęsiami.
„Pagrindiniai tyrimai, visose bylose tęsiami. Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad procesai sustojo, tie procesai nesustojo. Laukiama atsakymų iš bankų ir kitų įstaigų”, – Eltai teigė prokuroras, jo žinioje yra daugybė ikiteisminių tyrimų dėl tarybos nario lėšų panaudojimo savivaldybėse, kurios patenka į Kauno apygardos prokuratūros teritoriją.
Kai kurie tyrimai yra baigti, juose nuosprendžius priėmė Kauno apygardos teismas, bausmes esamiems ir buvusiems politikams paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas.
Rugpjūčio pradžioje STT ir prokuratūra skelbė, kad dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas pranešimas apie įtarimus įteiktas ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui Erlandui Andrejevui.
Tyrimo duomenimis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys E. Andrejevas, 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo ir teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu E. Andrejevas Jonavos rajono savivaldybei galimai padarė 12 170 eurų žalą. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
