Kol kas saugiausiai gali jaustis du kandidatai – krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jiedu pirmieji apsilankė pas prezidentą, kuris abiems išreiškė pasitikėjimą.
Trys socdemų ministrai greičiausiai ir toliau tęsti darbus – tai švietimo, mokslo ir sporto minsitrė Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tiesa, jie dar turi susitikti su prezidentu, o iš šios trijulės pas šalies vadovą jau penktadienį ėjo R. Popovienė.
Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjos, šalies vadovas išreiškė pasitikėjimą, kad R. Popovienė gali tęsti darbą kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Paaiškėjo visi socialdemokratų siūlomi ministrai
Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo socialdemokratų kandidatai į ministrus. Dar labiau išryškėjo Vyriausybės kontūrai – kai kurių iki šiol dirbusių ministrų tikrai nebebus.
Su LSDP kandidatais preliminari Vyriausybės sudėtis atrodo taip:
- Krašto apsaugos ministrė – Dovilė Šakalienė (LSDP)
- Užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys
- Švietimo, mokslo ir sporto ministras – Raminta Popovienė (LSDP)
- Finansų ministras – Kristupas Vaitiekūnas (LSDP)
- Sveikatos apsaugos ministras – Marija Jakubauskienė (LSDP)
- Kultūros ministrė – Vaida Aleknavičienė (LSDP)
- Vidaus reikalų ministras – Vladislavas Kondratovičius (LSPD)
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Jūratė Zailskienė (LSDP)
- Susisiekimo ministras – Juras Taminskas (LSDP)
- Žemės ūkio ministras – Andrius Palionis („Nemuno aušra“)
- Aplinkos ministras – „Nemuno aušros“ kandidatas
- Energetikos ministras – „Nemuno aušros“ kandidatas
- Teisingumo ministrė/-as – Rita Tamašunienė, Jaroslavas Narkevičius, Česlav Olševski arba Ignas Vėgėlė (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
- Ekonomikos ir inovacijų ministras – Edvinas Grikšas (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga)
Po to, kai Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjerus, ji ne vėliau kaip per 15 dienų turi suformuoti ir pateikti svarstymui prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą.
Socdemai keičia Šadžių
Iki paskutinės minutės buvo intriga, ar finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris dabar laikinai eina ir premjero pareigas, liks savo poste. Ketvirtadienį su juo susitiko paskirtoji premejrė Inga Ruginienė.
Pastabų R. Šadžiui turėjusi I. Ruginienė prezidentui siūlys kitą kandidatą – finansų viceministrą Kristupą Vaitiekūną.
42-ejų K. Vaitiekūnas turi transporto vadybos bei ekonomikos bakalauro diplomus ir tarptautinių finansų magistro laispnį. Jis dirbo UAB „Merits“ sandorių kainodaros analitiku, UAB „TaxCube“ vyr. konsultantu sandorių kainodarai, UAB „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovu, o nuo šių metų pradžios buvo finansų viceministru.
Pasak socialdemokrato, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, K. Vaitiekūnas nuo pat Vyriausybės performavimo pradžios buvo minimas kaip žmogus, kuris galėtų tapti finansų ministru.
Pasak A. Syso, tiek K. Vaitiekūnas, tiek R. Šadžius iki šiol Finansų ministerijoje dirbo gerai, o būtent viceministro kandidatūra į ministerijos vadovo postą jį tenkintų.
„Tiek ministro, tiek viceministro darbą, kurie ji dirbo iki šiol, vertinu gerai. (...) Jie abu dirbo puikiai savo srityje ir neturėjau problemų nei su vienu, nei su kitu“, – tikino A. Sysas.
„Jis (K. Vaitiekūnas – ELTA) yra komandos žmogus, puikiai atstovavo ir gynė mokestinius pakeitimus. Jis yra kairiųjų pažiūrų žmogus ir tas mane labai tenkina“, – reziumavo socialdemokratas.
Aistros dėl kultūros ministro
Itin daug aistrų virė dėl kultūros ministro. Pasirodžius gandams, kad Šarūnas Birutis gali netekti posto, sujudo kultūros bendruomenė – siuntė laiškus, rengė viešus kreipimus, kad tik I. Ruginienė paliktų jį dirbti.
Kaip ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius, net ir jis neturi didelių priekaištų Š. Biručiui. Vis dėlto Ministrų kabinetą formuoja I. Ruginienė, o ji nebematė bendro darbo su Š. Biručiu.
Iš pradžių nuskambėjo dvi galimų kandidatų pavardės – buvusio premjero Gintauto Palucko patarėjo Tado Vinokuro ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės.
Pastarąją socdemai ir pasirinko, o pati politikė teigė, kad būtų pasirengusi eiti kultūros ministrės pareigas: „Mano atsakymas buvo taip, ir dabar lauksime, kokie toliau bus keliai.“
49-erių V. Aleknavičienė geriausiai buvo žinoma Joniškyje, kur gimė. Politinę karjerą ji pradėjo 2006 m., o 2015–2024 m. dar ir buvo Joniškio rajono vicemerė.
Iki patekdama į Seimą 2024 m. V. Aleknavičienė dirbo mokytoja, lektore. Ji yra įgijusi anglų kalbos mokytojos specialybę, edukologijos bei socialinio darbo magistro laipsnius, socialinio darbo doktorantūros laipsnį, taip pat studijavo verslo vadybą.
Palyginti su kitais politikais, V. Aleknavičienę galima laikyti poliglote. Kaip rašoma jos biografijoje, politikė moka anglų, italų, norvegų, vokiečių ir portugalų kalbas.
Ruginienė rado pamainą ir sau
I. Ruginienė turėjo rasti ir žmogų, kuris pakeistų ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad į šią vietą siūloma Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė.
60-ies J. Zailskienė, kaip ir V. Aleknavičienė, labiau žinoma kaip regiono politikė, konkrečiai Prienų. Šioje savivaldybėje ji dirbo ir mero patarėja, ir savivaldybės direktore, ir vicemere.
Pagal išsilavinimą – istorikė. LSDP nare yra nuo 2012 m.
Į SADM ministres siūloma J. Zailskienė teigia didelį dėmesį teiksianti būsto prieinamumui.
„Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius – tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, – teigė J. Zailskienė.
Ji taip pat akcentavo dėmesį skirsianti vyresnio amžiaus gyventojų didesnėms galimybėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
„Žinoma, tarp prioritetų – pažeidžiami žmonės, kad jaustų valstybės rūpestį. (...) Taip pat yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, kad jie jaustųsi oriai. Galėtų tinkamai dirbti, ko sulaukia pensijinio amžiaus, o vėliau – savanoriauti, jaustųsi reikalingi visuomenei“, – sakė socialdemokratė.
Seibutis nebebus ministru
I. Ruginienė taip pat pakeis susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį, kuris yra įsivėlęs į „čekiukų“ skandalą. Kaip teigė paskirtoji premjerė, šis klausimas jai itin skausmingas, mat E. Seibutis, jos nuomone, buvo geras ministras.
„Kad ir kaip man skaudėtų širdį ir labai gaila, bet E. Sabučio tikrai nebus. Gaila, kad praradome ypatingai gerą ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė.
Į E. Sabučio vietą pretenduoja susiekimo viceministras Juras Taminskas. Apie jį daug viešos informacijos nėra, bet tam tikri faktai žinomi.
Teisininkas J. Taminskas anksčiau dirbo Seimo kontrolieriaus patarėju, Žmogaus teisių biuro patarėju, o vėliau – specialistu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėju. 2024–2025 m., iki tapdamas viceministru, jis buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais.
„Valstiečiams“ su Lenkų rinkimų akcija – dvi ministerijos
Tapusi trečiuoju koalicijos nariu, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga (LVŽ-KŠS) gauna dvi ministerijas – Teisingumo ir Ekonomikos ir inovacijų.
Ekonomikos ir inovacijų ministru siūlomas Edvinas Grikšas. Jis ketvirtadienį susitiko su prezidentu.
Visgi G. Nausėda dar nėra linkęs tvirtinti E. Grikšo ministru, sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, nors prezidentas pozityviai žiūri į kandidato požiūrį į regioninę ekonomiką, galutinis sprendimas bus priimtas įvertinus E. Grikšo poziciją kitais aktualiais klausimais.
„Pozityvu buvo tai, kad kandidatas daug kalbėjo apie regioninę ekonomiką, bet, be abejo, ekonomikos ir inovacijų sritis yra gerokai platesnė, ir tų klausimų spektras buvo labai platus: nuo viešųjų pirkimų iki turizmo, iki pramonės ir iki kitų dalykų. Tai tuos visus klausimus dar reikės įvertinti. Tam reikia laiko“, – žurnalistams sakė V. Augustinavičius.
E. Grikšas šiuo metu vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Inovacijų politikos grupei, o užpernai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Varėnos rajono merus.
E. Grikšas pateikė prašymą stoti į „valstiečių“ partiją.
Kaip galima kandidatė į teisingumo ministrus įvardijama Rita Tamašunienė. Jos kandidatūrą teigiamai vertina ir I. Ruginienė, ir G. Nausėda.
LLRA-KŠS pirmininkas įvardijo dar tris kandidatus į teisingumo ministro postą: Jaroslavą Narkevičių, Česlav Olševskį ir Igną Vėgėlę.
„Antras variantas – mes galime apsikeisti su „valstiečiais“ ir jeigu bus I. Vėgėlė – mūsų kandidatas bus kitoje ministerijoje“, – trečiadienį Eltai teigė W. Tomaszewskis.
Tačiau I. Ruginienė pabrėžė, kad LLRA-KŠS lyderis jai dar nepateikė partijos siūlomos kandidatūros į teisingumo ministrus.
„Nemuno aušrai“ – trys ministerijos
„Nemuno aušra“ išlaikė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, be to, jai deleguota dar ir Energetikos ministerija.
Siūloma dabartinį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną pakeisti viceministru Andriumi Palioniu. Jis taip pat ketvirtadienį susitiko su prezidentu, nors šis vis dar nėra apsisprendęs, ar A. Palionis būtų tinkamas kandidatas.
„Šiandien tokio sprendimo nėra, tinka ar netinka. Iš esmės, tai buvo pirmas pokalbis su kandidatu į žemės ūkio ministrus“, – po susitikimo sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
„Išgirdome kandidato matymą, (…) prioritetus (…). Jis šiuo metu eina viceministro pareigas, nėra ministro pareigose, todėl, jeigu iš tikrųjų reikės, gali būti ir antras susitikimas, nes (žemės ūkio – ELTA) sektorius tikrai yra labai svarbus. (Siekiant – ELTA) įvertinti kandidato pasirengimą užimti šitas pareigas, bus skiriama tiek laiko, kiek reikės“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
A. Palionis teigė, kad buvo pakviestas pačios I. Ruginienės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
