Rugpjūčio 24 d., Vilniuje, Panerių seniūnijoje, UAB „Toksika“ teritorijoje užsiliepsnojo vilkikas, pakrautas ličio baterijomis. Incidentas sukėlė didelį pavojų aplinkinių gyventojų sveikatai, nes degant tokioms baterijoms į aplinką gali patekti ypatingai pavojingos medžiagos.
Nors ugniagesiams pavyko lokalizuoti gaisrą, socialiniuose tinkluose pasipylė miestiečių pasipiktinimo komentarai. Žmonės teigė, kad apie grėsmę sužinojo per vėlai.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė savo feisbuko paskyroje rašė, kad gaisras 9.23 val. buvo užgesintas.
Dalis gyventojų skundėsi jautęsi „nuodijami“, nes nebuvo aišku, kaip elgtis kilus incidentui, nes neva perspėjimas pasiekė gyventojus tik tuomet, kai gaisras jau buvo suvaldytas. Aplinkiniai gyventojai pabrėžė, kad tokiais atvejais informacija turėtų būti skelbiama nedelsiant, kad žmonės galėtų apsisaugoti tinkamiau.
Vilniaus miesto savivaldybės atsakas
Vilniaus miesto savivaldybės, Komunikacijos skyriaus, visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas teigė, kad gyventojai apie gaisrą informaciją gavo iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) rugpjūčio 24 d., apie 8 val. ryte, apie 5 km spinduliu esančiose teritorijose. Savivaldybė informaciją dubliavo ir per savo išmaniąją programėlę „KOVAS“.
Taip pat rekomendacijomis gyventojams buvo pasidalinta Savivaldybės feisbuko paskyroje, ja pasidalino ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kodėl informacija apie gaisrą nepasirodė anksčiau?
Informacija apie galimą pavojų gyventojams nebuvo paskleista anksčiau, pasirodo, nes savivaldybės Civilinės saugos skyriaus budintis darbuotojas informaciją apie įvykį gavo 7 val. 34 min.
Taip pat pranešimo metu gauta informacija, kad derinamas ir bus siunčiamas pranešimas gyventojams naudojant PAGD korinio transliavimo sistemos pranešimus 5 km spinduliu aplink teritoriją. Šis pranešimas buvo gaunamas apie 8.05 val.
Gaisras tuo metu dar buvo gesinamas, pasak I. Kuzo. Apie 8 val. ryte budinčiam darbuotojui jau atvykus į įvykio vietą atviros liepsnos nebuvo ir iš esmės įvykis buvo lokalizuotas. Vykdomi degusių vietų perpylimo ir aušinimo darbai. Papildomai pateikta informacija pasitelkiant Savivaldybės informacinę erdvę – feisbuką (8.18 val.) bei mobiliąją aplikaciją „KOVAS“ (8.30 min.).
Kaip aiškino visuomenės informavimo specialistas, savivaldybė pati pirmoji nereaguoja į įvykius, bet informaciją gauna iš kitų institucijų, ir nors tai priklauso ne nuo jos, ji stengiasi pagerinti informacijos perdavimą, kad ji pasiektų kuo anksčiau.
„Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog savivaldybė nėra pirmosios grandies reaguojanti institucija ir informaciją gauna būtent iš pirmos grandies reagavimo institucijų, pavyzdžiui, PAGD arba bendrojo pagalbos centro, kai įvykis yra klasifikuojamas ir priskiriamos pajėgos įvykiui valdyti.
Nepaisant to, savivaldybė mato, kaip galima būtų tobulinti informacijos perdavimą ir jau imamasi veiksmų, kad informacija būtų perduodama kuo anksčiau“, – rašė jis.
Vilniaus miesto savivaldybė remiasi ekstremalių situacijų valdymo planu
Anot I. Kuzo, savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, reaguodama į tokius įvykius, vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo planu, kuriame numatomi tiek institucijų, tiek ir savivaldybės veiksmai įvairių tipu incidentuose.
Taip pat jis akcentavo, kad savivaldybė papildomai organizuoja nuolatinį budėjimą Civilinės saugos skyriaus darbuotojų, kurie nedelsiant reaguoja į gaunamus pranešimus, esant poreikiui vyksta į įvykio vietą dalyvauti sprendžiant jame dalyvaujančių institucijų papildomus poreikius (pavyzdžiui, materialinius išteklius ar kt. pagalbą) – taip buvo ir šį kartą, kadangi objektas yra priskiriamas pavojingiems objektams.
Anot visuomenės informavimo specialisto, atvykstant į vietą galima tinkamai surinkti daugiau informacijos apie įvykio eigą, galimą situacijos plėtrą ar blogiausius galimus scenarijus bei patikslinti informaciją gyventojams.
Mobilioji aplikacija „KOVAS“ – viena iš informavimo priemonių
I. Kuzas pabrėžė, kad greitesnis gyventojų informavimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų Civilinės saugos srityje, tam tikslui įgyvendinti sukurta mobilioji aplikacija „KOVAS“, kuri šiuo metu vis atnaujinama ir tobulinama. Taip pat yra testuojamas turimas informacijos perdavimo algoritmas, kuriame įvykiai skirstomi į kelias kategorijas.
Taip pat neva visuomenės informavimo specialisto, yra imamasi veiksmų dėl galimybės turėti ir radijo ryšio transliavimo galimybę masinių situacijų metu. Šiuo metu yra vertinama, jog pranešimas buvo paruoštas teikti 30 min. anksčiau, tačiau buvo susidurta su techninėmis programėlės kliūtimis, kurios jau yra pašalintos.
I. Kuzo teigimu, tikslas atsinaujinti algoritmą taip, kad informacija pasiektų gyventojus per pirmas 5 min. nuo to laiko, kai informaciją apie įvykį gauna savivaldybė (per programėlę „KOVAS“).
Jau yra koreguojamas algoritmas, kad apie įvykius gyventojai būtų informuojami greičiau Vilniaus komunikaciniais kanalais. Pagrindinis komunikacinis kanalas vilniečiams išliks programėlė „KOVAS“.
„Tele2“ sistemos neva veikė sklandžiai, nors žmonės turėjo nusiskundimų
Daugelis žmonių viešojoje erdvėje taip pat skundėsi, kad daugelis tų, kurie naudoja „Tele2“ mobilųjį ryšį, negavo įspėjamųjų pranešimų apie užsidegusį vilkiką ir kenksmingas išsiliejusias medžiagas.
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, paaiškina, kad įspėjamieji pranešimai gyventojams yra siunčiami tiesiai per mobiliojo ryšio bokštus („Cell Broadcast“) tik tiems, kurie tuo metu yra nustatytoje teritorijoje, o pranešimo turinį, laiką ir teritoriją nustato atsakingos tarnybos.
„Būtent „Tele2“ pusėje sistemos veikia sklandžiai. PAGD prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendžia, kokioje teritorijoje bus siunčiamas pranešimas bei atrenka šią teritoriją dengiančias bazines stotis ar jų celes.
Įspėjamieji pranešimai siunčiami ne kaip įprasta SMS žinutė, tai vykdoma tiesiai per mobiliojo ryšio bokštus, naudojantis specialiu „Cell Broadcast“ (CB) serveriu.
Taigi informacija pasiekia tik tuos vartotojus, kurie pranešimo siuntimo momentu būna PAGD nustatytoje siuntimo teritorijoje arba kurių telefonas jungiasi prie tų ryšio bokštų, kurie tarnybos yra atsirinkti kaip dengiantys tą teritoriją.
Atsakingos tarnybos sprendžia ir siuntimo laiką, ir turinį bei kokiai teritorijai pranešimas transliuojamas“, – rašė ji.
PAGD: pradinė informacija buvo paviešinta 08:04
PAGD Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė komentavo, kad incidento dieną, rugpjūčio 24-ąją, perspėjimo žinutės buvo išsiųstos – 8:00 – 8:11. LT72.lt puslapyje informacija buvo paviešinta – 08:04.
Tiesa, ji pabrėžė, kad ar reikia apie tokius specifinius atvejus perspėti gyventojus ir kada tai būtina daryti, sprendžia gelbėjimo darbų vadovas, esantis gaisro ar kito įvykio vietoje.
Jis informuoja PAGD Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyrių, pranešimas dar suderinamas su Nacionaliniu krizių valdymo centru ir tada Situacijų koordinavimo skyriaus budėtojas įkelia pranešimą į Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS).
Gali užtrukti laiko, kol žinutė susiformuoja GPIS sistemoje
Dar, anot specialistės, šiek tiek laiko užtrunka žinutės suformavimas GPIS sistemoje, nes turi būti išlaikyta technologinė pauzė.
Pasak S. Kukienės, VRM iki 2027 m. planuoja modernizuoti gyventojų perspėjimo sistemą, sukurdama daugiakanalę platformą su žinutėmis, sirenomis, TV/radiju ir programėlėmis, o 2025–2026 m. atnaujins dabartinę sistemą, stiprindama kibernetinę saugą ir mažindama techninius trikdžius.
„VRM inicijavo gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos modernizavimo įgyvendinimo projektą, kurio tikslas iki 2027 m. pabaigos įdiegti Lietuvoje naują daugiakanalę perspėjimo platformą, kuri sujungs perspėjimo žinučių siuntimą, sirenų valdymą, nacionalinės TV/radijo integravimą, mobiliųjų aplikacijų palaikymą.
2025-2026 metais numatytas esamos perspėjimo sistemos atnaujinimas, kurio tikslas yra pagerinti kibernetinės saugos priemones ir iš dalies pašalinti veikimo technologinius trikdžius“, – rašė ji.
Gyventojai kritikuoja ne vieną instituciją prastu visuomenės informavimu
Gyventojai piktinasi, kad savivaldybė ir atsakingos tarnybos apie pavojingas situacijas informuoja per vėlai. Juntamas nusivylimas institucijomis, kurios, gyventojų nuomone, neatlieka savo funkcijų tinkamai ir neapsaugo visuomenės nuo įvairių rizikų, pavojingų situacijų.
„Klausimas savivaldybei ir atsakingoms už informaciją tarnyboms, kodėl pranešimas gyventojams pateiktas tik po geros valandos? Tipo saugokitės, kada patys nuodingiausi ar pavojingiausi elementai išsiskiria nedelsiant ir sklinda taip pat greitai, bei vėjas šiandien taip pat ryte buvo, po valandos informavo saugotis, kada jau praktiškai gavome „gerųjų“ medžiagų?“
„Įtartinai šiais metais Vilniuje padaugėjo gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse šalia Gariūnų, ir visi jie kažkodėl kilo sekmadienio rytais. Prieš tai balandžio 27 d. rytą, sekmadienį, 7:45 val., užsidegė atliekų tvarkymo gamykla „Energesman“. Čia tokie įdomūs „netyčiniai“ sutapimai ar kažkas daugiau?“
„Vilniaus miesto savivaldybė – kažkaip 0 informacijos: koks vėjo greitis, kur vejas eina, kiek sudegė, ir bendrai – ar šie dūmai/tarša laikosi ore ar nusėda greitai? Informacija pavėluota visiškai valandomis. Įveskite 24/7 sektorių kažkokią – bus darbo vietų, kur gyventojai tikslia informaciją gaus minučių tikslumu, taip, kaip ir turi būti miestiečiams iš savivaldybės už mūsų pinigus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
