Tuo metu balandžio pradžioje Kalvarijos savivaldybėje buvo sulaikyta 14 migrantų grupė – du Latvijos piliečiai, įtariama, už atlygį į Vakarų Europą neteisėtai gabeno Indijos ir Nepalo piliečius. Užsieniečiai, pirminiais duomenimis, į Latviją pateko neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sako, kad šiemet antrinės migracijos srautas šiemet yra prislopęs, pernai per neteisėtą antrinę iš Latvijos Lietuvoje buvo sulaikyta per 1 tūkst. migrantų.
„Jeigu srautai bandančių nelegaliai patekti į Latviją būtų dideli, tai tikėtina, kad šis procesas skatintų ir bandymus planuoti antrinę migraciją“, – Eltai sakė G. Mišutis.
Pasak jo, aptariamo vadinamojo latviško kelio atveju neteisėta antrinė migracija apima atvejus, kuomet trečiųjų šalių piliečiai neteisėtai pereina ES išorės sieną ir toliau tranzitu per Lietuvą išvyksta link tikslo valstybių.
Neteisėta antrinė migracija apibrėžiama kaip trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės kelionės iš vienos ES ar Šengeno asocijuotos šalies į kitą be išankstinio nacionalinių institucijų sutikimo (tiek keliaujant savarankiškai, tiek naudojantis neteisėtų migrantų gabentojų paslaugomis).
Neteisėta antrinė migracija sudaro papildomas galimybes nusikalstamoms grupuotėms išnaudoti migrantus ir gauti papildomų pajamų, todėl ES mastu ji išlieka plačiai paplitusiu, pakankamai dinamišku ir prie situacijos prisitaikančiu fenomenu.
„Absoliučioje daugumoje atvejų neteisėti migrantai Lietuvą renkasi kaip tranzito valstybę vykimui į tikslo valstybes, esančias Vakarų Europoje, todėl mūsų šalyje neteisėta antrinė migracija stebima pakankamai dažnai. Lietuvoje neteisėta antrinė migracija dažnai siejama su piktnaudžiavimo prieglobsčio suteikimo procedūra fenomenu, t. y. atvejais, kuomet užsieniečiai pasiprašo prieglobsčio, tačiau nesulaukę sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo arba sulaukę nepalankaus jiems sprendimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centrų ar kitų apgyvendinimo vietų ir vyksta link tikslo valstybių, nors teisės išvykti iš valstybės, kurioje pateiktas prieglobsčio prašymas, ir laisvai judėti Šengeno erdvėje, jie neturi“, – Eltai teigė G. Mišutis.
Pasak jo, vertinant neteisėtą antrinį judėjimą gali būti nustatyta ir daugiau kriterijų ir sąlygų, kurioms esant, tam tikro užsieniečio veiksmai gali būti laikomi antriniu neteisėtu judėjimu (pvz., viršijusio leistiną buvimo šalyje laiką asmens ar asmens, neturinčio galiojančio kelionės dokumento, vykimas iš vienos ES valstybės į kitą ES šalį ar kt. atv.).
Pernai VSAT fiksavo didelį neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos padidėjimą. Iš viso 2023 m. buvo sulaikyti 1 193 neteisėti migrantai, kurie gabenti ar patys vyko iš Latvijos, į kurią jie dažniausiai neteisėtai įsibrovė iš Baltarusijos.
2022 m. buvo sulaikyti tik 84 neteisėti migrantai.
Pernai du trečdalius tokių užsieniečių sulaikė Lietuvos pareigūnai prie ES vidaus sienų su Latvija ir Lenkija, kur nėra nuolatinės kontrolės, arba šalies viduje. Trečdalį migrantų dar sulaikė Lenkijos pareigūnai.
Tokius atėjūnus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms iš Latvijos.
VSAT duomenimis, penktadalis, t. y. 256 asmenys, pernai iš Latvijos per Lietuvą į Vakarų Europą mėginusių patekti migrantų buvo neteisėtai pasišalinę iš šios šalies užsieniečių apgyvendinimo centrų. Likę 80 proc., t. y. 937 asmenys, iš Baltarusijos neteisėtai kirtę Latvijos sieną bandė vykti per Lietuvą savo tikslo valstybių link.
Tokie asmenys dažniausiai yra pasiprašę prieglobsčio neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos. Kol yra nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, tokie užsieniečiai iš šalies išvykti neturi teisės.
