Taigi užsieniečius reikia priversti gyventojus aptarnauti ir paslaugas teikti tik lietuvių kalba. Antradienį atitinkamas įstatymo pataisas registravo grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių partijų frakcijų.
Priversti susidurti su aptarnavimu ne lietuviškai
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, jis parengtas „atsižvelgiant į augantį imigrantų kiekį Lietuvoje per paskutinius kelerius metus, o ypač – po Rusijos pilno masto karo Ukrainoje pradžios. Taip pat pastebimas ir didėjantis imigrantų skaičius iš vidurio Azijos valstybių – Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir kt.“
Projekto iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad vis daugiau yra susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba, kai siekiama gauti paslaugas ar prekes.
„Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalba moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
Taigi įstatymo projekto tikslas – „užtikrinti vartotojų galimybę gauti aptarnavimą valstybine kalba.“
Tikisi, kad užsieniečiai mokysis lietuviškai
Seimo nariai pastebi, kad šiuo metu nenumatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje tiesiogiai parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrintų vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
„Priėmus įstatymą, juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, bus įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas“, – aiškina parlamentarai.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad priėmus pataisas būtų sumažintos galimybės užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, įsidarbinti paslaugų pardavimo srityje, susijusioje su tiesioginiu klientų aptarnavimu.
„Tačiau manoma, kad tai galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis nors bent šnekamosios lietuvių kalbos.
Manoma, kad reikėtų suteikti prieigą užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos, tokia galimybė turėtų būti laisvai prieinama nemokamai visiems norintiems mokytis valstybinės kalbos“, – aiškina Seimo nariai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba per 130 tūkst. gyventojų iš trečiųjų (ne ES) šalių.
Daugiausia tarp jų yra baltarusių (47,6 tūkst.), ukrainiečių (44,8 tūkst.), uzbekų (6,6 tūkst.) kirgizų (5,6 tūkst.), tadžikų (4,6 tūkst.).
Sūnus nuėjo į parduotuvę nesusišnekėjo su pardavėja nes ta rusiškai varo o tas nieko nesuprato.
Grįžęs sako pasijaučiau kaip ne Lietuvoje gyvenčiau.
Kitoje šalyje taip nebūtų turėtai kalbėti jų kalba.
