Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.
Vilnius tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Lietuvoje NATO batalionui vadovauja Vokietijos kariai.
„Aš manau, kad mes rasime formuluotes, kurios mums leis dirbti su valstybėmis, kurios yra specialiai įsipareigojusios Lietuvai“, – praėjusią savaitę atidarant Rūdninkų poligoną sakė G. Nausėda.
Pasak jo, Aljanso šalių pozicijos dėl batalionų auginimo iki brigadų skiriasi, tačiau yra „bendras suvokimas, kad grėsmė egzistuoja, kad privalome rengtis“. Vis dėlto kol kas konkretaus sutarimo šiuo klausimu nėra.
Valstybės gynimo taryba (VGT) siekį šalyje dislokuoti brigados dydžio vienetą praėjusią savaitę nurodė kaip vieną pagrindinių šalies prioritetų artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime.
„Mes turime visus argumentus, kodėl mums tai yra neišvengiama ir reikalinga. Tai nėra užgaida, tai – absoliutus pamatas“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Vokietijos indėlis
Į Lietuvą antradienį taip pat atvyksta Latvijos bei Estijos vyriausybių vadovai Krišjanis Kairinis bei Kaja Kallas. Jie su G. Nausėda ir O. Scholzu dalyvaus keturšaliame susitikime.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS teigė besitikintis Berlyno paramos Baltijos šalių siekiams užsitikrinti gausesnį Aljanso pajėgų buvimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Tokį lūkestį, anot jo, lemia vieši Vokietijos vyriausybės ministrų patikinimai, kad Berlynas prisidės prie NATO pajėgų stiprinimo Lietuvoje, taip pat ligšiolinis vokiečių karių indėlis į regiono saugumą.
„Pagrindo tikėtis didesnio Vokietijos dėmesio Baltijos šalių gynybai teikia ir Vokietijos sprendimai dėl papildomų 100 mlrd. eurų skyrimo gynybai bei pačių Baltijos šalių planai didinti gynybos išlaidas“, – sakė politologas.
„Būtent savo pavyzdžiu ir skiriamomis lėšomis Baltijos šalys geriausiai ir gali įtikinti tokias valstybes kaip Vokietija įsiklausyti į jų nuomonę“, – pridūrė jis.
Diskusijos dėl paramos Ukrainai
Gegužės pabaigoje O. Scholzas pareiškė, kad Kremlius karo Ukrainoje nelaimės, o Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos sąlygų.
R. Vilpišauskas sako panašaus pareiškimo besitikintis ir Lietuvoje. Vis dėlto, jo manymu, skambiais pareiškimais Vokietijos kancleriui greičiausiai nepavyks išvengti „diskusijų apie nepakankamai greitą Vokietijos atsaką padedant Ukrainai“.
Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.
Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.
Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
„Baltijos šalys yra tarp santykinai labiausiai Ukrainą remiančių šalių, o Vokietija – tarp labiausiai kritikuojamų Vakarų valstybių dėl lėto reagavimo į Rusijos karą, o tai teikia pagrindo manyti, kad parama Ukrainai bus viena svarbiausių vizito temų“, – sakė TSPMI profesorius.
Tai pirmas O. Scholzas vizitas Lietuvoje. Vokietijos kanclerio pareigas jis eina nuo praėjusių metų gruodžio.
Klaipeda (Memel) pavojuje.
