• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmą kartą per du dešimtmečius Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai yra kaip niekad anksčiau užtikrinti, kad jis greitu metu pasitrauks. Tiesa, jie vis dar nesutaria dėl to, kokia bus jo valdymo pabaiga, kas galėtų jį pakeisti ir kada. Daug kas priklauso nuo to, kaip klostysis karas, kuriame jam sekasi vis prasčiau ir kuris kenkia jo nenugalimumo įvaizdžiui, rašo „Politico“.

Pirmą kartą per du dešimtmečius Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentai yra kaip niekad anksčiau užtikrinti, kad jis greitu metu pasitrauks. Tiesa, jie vis dar nesutaria dėl to, kokia bus jo valdymo pabaiga, kas galėtų jį pakeisti ir kada. Daug kas priklauso nuo to, kaip klostysis karas, kuriame jam sekasi vis prasčiau ir kuris kenkia jo nenugalimumo įvaizdžiui, rašo „Politico“.

REKLAMA

Paskutinėmis savaitėmis Kremliaus vidiniai ginčai išėjo į viešumą: pareigūnai viešai kritikuoja vienas kitą ir Maskvos aukščiausią karinę vadovybę, kol demoralizuota Rusijos kariuomenė yra priversta trauktis po žeminančių pralaimėjimų Ukrainoje, o šalies viduje neramumus kelia neigiamai visuomenėje vertinama mobilizacija.

Kyla įspūdis, kad aukščiausi pareigūnai dabar stengiasi pasinaudoti besikeičiančia politine aplinka. Kremliaus stebėtojai tikina, kad viešas elito narių pasipiktinimas – įskaitant Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą bei privačios sukarintos grupės savininką Jevgenijų Prigožiną – yra precedento neturintis reiškinys.

REKLAMA
REKLAMA

Buvęs Rusijos ministras pirmininkas 2000-2004 m. Michailas Kasjanovas pranašauja, kad prezidentas valdžios gali netekti jau greitai. „Tikiu, kad po maždaug trijų ar keturių mėnesių įvyks svarbūs pasikeitimai“, – rugsėjo 30 d. vykusiame interviu su „Sky News“ sakė užsienyje gyvenantis M. Kasjanovas.

REKLAMA

Kiti V. Putino oponentai tiksliai nežino, kada tai galėtų įvykti, bet daugėjant priekaištų ir pasipiktinimo Rusijos kariuomenės vadais, prezidento priešininkai jaučia, kad karas taps svarbiu lūžio tašku, kuris žymės šiandieninio Rusijos caro pabaigos pradžią.

„Aš nežinau, ar jis išsisuks“, – „Politico“ sakė iš Rusijos pabėgęs žymus V. Putino kritikas Michailas Chodorkovskis. Jis pridūrė, kad dėl Ukrainos pasipriešinimo ir Rusijos klaidų bei netinkamos taktikos kovos lauke, Kremliaus vidaus žmonės ir kiti stambūs politiniai žaidėjai jau pradėjo mąstyti apie gyvenimą po V. Putino.

REKLAMA
REKLAMA

Karo šalininkai

M. Chodorkovskis mano, kad tai paaiškina, kodėl kai kurie Kremliaus žmonės bando patekti į politinį dėmesio centrą. Žymiausi tokių politikų pavyzdžiai: R. Kadyrovas ir J. Prigožinas, kurie prieš tai buvo artimi V. Putino sąjungininkai. Dabar jie priekaištauja Rusijos kariuomenės vadams ir pašaipiai juos vadina „taikos meto generolais“.

Šie karo šalininkų stovyklos lyderiai skatina Ukrainoje imtis dar nuožmesnių veiksmų. Abu vyrai vis dar kruopščiai stengiasi pasirodyti ištikimi Putinui, bet M. Chodorkovskis yra įsitikinęs, kad jie žaidžia dvigubą žaidimą. „J. Prigožiną šiandien kontroliuoja Putinas, – teigė M. Chodorkovskis. – Bet jis taip pat ruošiasi gyvenimui po V. Putino. Ir jis stiprina savo ryšius su R. Kadyrovu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Prigožinas pakeitė savo taktiką. Rugsėjo pabaigoje jis pirmą kartą prisipažino įkūręs „Vagner“ grupę – Rusijos sukarintą organizaciją, kuri yra kaltinama Rusijos vardu vykdžiusi žiaurius žmogaus teisių pažeidimus Afrikoje, Sirijoje ir Ukrainoje. Tai stebinanti išpažintis, prisimenant, kad anksčiau jis yra padavęs žiniasklaidos organizacijas į teismą už tai, kad jos pavadino jį „Vagner“ bosu.

REKLAMA

Dabar jis bando pristatyti save kaip rimtą kariuomenės vadą. Ukrainos kontrpuolimo Charkivo ir Chersono apylinkėse metu jis socialiniuose tinkluose gyrė R. Kadyrovą už jo viešus reikalavimus imtis „drastiškesnių priemonių“, pavyzdžiui, paskelbti karo padėtį Rusijos pasienio zonose ir „panaudoti mažo galingumo branduolinius ginklus.“

J. Prigožinas taip pat palaikė R. Kadyrovo raginimą nubausti kai kuriuos vadus, atimti jų laipsnius ir medalius bei išsiųsti juos į frontą. „Gražu, Ramzanai, taip ir toliau, – rašė J. Prigožinas viename savo įraše socialiniuose tinkluose. – Šie banditai turėtų būti išsiųsti į frontą basomis su automatais.“

REKLAMA

Tačiau abu jie kol kas vengia tiesioginio ginčo su V. Putinu. Iš Rusijos pasitraukę asmenys ir Vakarų analitikai teigia, kad tai galimai tarnauja Kremliaus interesams – kaltinant kariuomenę, pyktis yra nukreipiamas nuo V. Putino. Net pats V. Putinas negaili kritikos savo Gynybos ministerijai. Praeitą savaitę jis apkaltino ministeriją dėl netinkamai vykdomo mobilizacijos įsakymo ir studentų šaukimo į tarnybą.

Pastebėtina, kad Kremlius nepriekaištauja nei J. Prigožinui, nei R. Kadyrovui, kuris praeitą savaitę džiaugsmingai pranešė, jog jo laipsnis buvo pakeltas iki generolo pulkininko. Po R. Kadyrovo skatinimų eskaluoti situaciją, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje ramiai pabrėžė, kad: „Regionų vadai turi teisę išreikšti savo požiūrį.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsargiai rinkitės, ką kritikuoti

Kyla įtarimų, kad V. Putinui tiek R. Kadyrovo, tiek J. Prigožino raginimai imtis dar ekstremalesnių veiksmų yra naudingi: jie verčia Vakarų lyderius nerimauti, kad Rusija be V. Putino galėtų tapti R. Kadyrovo ir J. Prigožino Rusija. Rusijoje įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno štabo vadovas Leonidas Volkovas J. Prigožiną apibūdina kaip „patį pavojingiausią nusikaltėlį V. Putino aplinkoje“.

REKLAMA

Visgi, bet kas, kas užsipuola viršenybę, vaikšto plonu ledu. Riba tarp kritikos Rusijos generolams ir gynybos ministrui Sergejui Šoigu dėl pragaištingų pralaimėjimų bei kritikos juos paskyrusiam asmeniui – tai yra, V. Putinui – yra labai plona. Praeitą mėnesį D. Peskovas perspėjo, kad nors kritinis požiūris šiuo metu dar telpa į teisės rėmus, linija, kurios kirsti nevalia, yra labai labai neryški.

REKLAMA

Naujienų portalas „Meduza“ neseniai pranešė apie naujas kylančias „žvaigždutes“, tyliai palaikančias R. Kadyrovą ir J. Prigožiną: Tulos gubernatorių Aleksejų Diuminą ir buvusį Jaroslavo regiono lyderį bei V. Putino asistentą Dmitrijų Mironovą.

Kaip pastebėjo Rusijos žurnalistas Andrejus Percevas, šis karas pradėjo viešas lenktynes dėl lyderio posto. Savo naujausioje analizėje, kurią publikavo „Carnegie Endowment“, jis rašė: „Anksčiau politinis manevravimas Rusijoje likdavo tik šešėliuose, tačiau šioje naujoje eroje garsūs pareiškimai ir visiems matomi politiniai gestai vėl tapo norma.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvęs prezidentas ir buvęs ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kadaise siekęs pateisinti vakarietiško modernizatoriaus įvaizdį, dabar pakrypo į dešinę ir pradėjo skelbti kraują stingdančius ir NATO smerkiančius grasinimus. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat stengiasi atsidurti pirmame fone. Tą bando padaryti ir pirmasis štabo viršininko pavaduotojas Sergejus Kirijenka – buvęs ministras pirmininkas ir nuolankus funkcionierius, kuris paprastai vengia dėmesio. Dabar jis slampinėja po Donbasą, apsirengęs chaki spalvos rūbais.

REKLAMA

Laukimas užkulisiuose

Kiti svarbūs žaidėjai tyli ir vengia viešumos. Tarp jų ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas  bei Nacionalinės gvardijos vadas ir vienas galingiausių šalies silovikų Viktoras Zolotovas.

Nacionalinę gvardiją sudaro šimtai tūkstančių karių, tarp jų ir specialiosios policijos daliniai bei greitojo reagavimo pajėgos. V. Zolotovas dirbo kartu su V. Putinu Sankt Peterburge 10-ajame dešimtmetyje, bet jis taip pat yra žinomas dėl artimų ryšių su R. Kadyrovu. Kodėl jie vengia viešumos, lieka neaišku. Kai kurie analitikai mano, kad jie tiesiog nenori „susiteršti“.

REKLAMA

Kiek anksčiau šiais metais, Ukrainos žvalgybos tarnybos tikino, kad FSB agentų vadas, galimai, yra perversmą rengiančios grupės narys.

Bet kiti analitikai teiginius, kad V. Putinas, esą, praranda savo galią, vertina skeptiškai. „Manau, kad tai tam tikras nepagrįstas troškimas, – sakė Emily Ferris, „Britain‘s Royal United Services Institute“ specialistė Rusijos klausimais. – Tai būtų apdairu. Bet aš nežinau, ar jie sugebės kažką suplanuoti.“ Ji pridūrė, kad V. Putinas visuomet skatino konkurenciją – jis taiko „skaldyk ir valdyk“ strategiją.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, atsiranda ženklų, kad viduje vyksta kova dėl valdžios, kurios metu, kaip aiškino M. Chodorkovskis, jau susiformavo du pagrindiniai aljansai: karo šalininkai, kuriems vadovauja R. Kadyrovas ir J. Prigožinas, ir jiems prieštaraujanti grupė, kurią sudaro saugumo tarnybų atstovai, taip pat gynybos ministras S. Šoigu bei kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Neseniai J. Prigožino pagalbininką ir propagandistą Aleksejų Slobodeniuką specialusis Nacionalinės gvardijos padalinys ištraukė iš automobilio ir, kaip pranešama, sulaikė.

Jeigu Rusijai ir toliau nesiseks kariauti Ukrainoje, M. Chodorkovskis mato du galimus scenarijus. Pirmame, opozicinės grupės susijungs ir spaus V. Putiną atsistatydinti, kad jo sukurta sistema jį pergyventų, mainais už imunitetą ir jo turtų išsaugojimą. Tokiu atveju, V. Putiną pakeistų ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, buvęs federalinės mokesčių tarnybos direktorius. „Bet tuomet įsipliekstų kova dėl jo kontrolės“, – sakė M. Chodorkovskis.

Kitame scenarijuje kiltų susirėmimas tarp „karo šalininkų“ ir jų priešininkų iš gynybos agentūrų, kurie yra daug labiau susiskaldę ir demoralizuoti.

Ar V. Putinas išgyvens savo karo pasekmes? M. Chodorkovskis neturi atsakymo į šį klausimą, bet priduria: „Visada maniau, kad V. Putinas yra pragmatikas. Dabar taip nebemanau. Jis vis labiau ir labiau priklauso nuo savo emocijų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų