Kainų palyginimo tinklalapio Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad norint sutaupyti ir protingai leisti pinigus maisto produktams, reiktų apsipirkti ne vienoje parduotuvėje, o keliose. Jis priduria, kad reiktų sekti akcijas, o į parduotuves eiti su sąrašais, ką reiktu įsigyti, bei kur produktas kainuotų pigiau.
„Visų pirma, nereikia visko pirkti vienoje parduotuvėje, o sekti akcijas ir susidaryti sau sąrašiuką, kur kas galėtų būti patraukliau, nes mūsų skaičiavimai rodo, kad jeigu mes pirktume, kaip pavyzdys, mažiausia kaina iš visų galimų parduotuvių, būtų galima sutaupyti iki 30 proc.
Turbūt, reikia atkreipti dėmesį į daugelio parduotuvių esančias prekes, kurios paprastai padedamos į apatines lentynas, tai yra jų privatūs ženklai. Dažnu atveju, tos identiškos prekės, kaip, kad prekinis ženklas, aš turiu omeny: pienas, sviestas, sūris, cukrus ir daugiau visokių produktų. Tie patys identiški produktai, gaminti ten pat kur ir prekinis ženklas, o kainų skirtumai, mes matome, kad yra du kartai ir kartais net trys kartai“, – teigė jis.
Į taupymo estafetę jungiasi ir ūkiai
Anot A. Vizicko, yra keli būdai sutaupyti. Pirmiausia, reiktų vengti valgymo mieste, o daugiau gamintis namuose, jis sako, kad daugelis jau dabar nešasi savo maistą. Stiprus faktorius išlieka ūkininkams, ekspertas ragina pradėti bendradarbiauti su ūkiais ir pirkti jų produkciją, taip būtų galima sutaupyti gerokai daugiau. Jis priduria, kad tiems, kurie neturi galimybės nuvažiuoti į Lenkiją, pigesnes prekes siūlo ir turgavietės.
„Žmonės išmaniai, protingai gamindami, tikrai sutaupytų nemažai pinigų, palyginus su tuo, kad pirktų tai kažkokioje maitinimosi įstaigoje. Dabar jau daugelis atsineša su savimi maistą, o ne eina pietauti mieste, bet čia kiekvieno pasirinkimas.
Kita dalis, kuri yra pakankamai ženkli ir gaji. Galima susirasti tiekėją, ūkininką ir tiesiogiai bendradarbiauti su juo, tai visada yra pigesnis variantas, kas ieško, tas suranda. Man atrodo, iki šiolei yra gajus tas ryšys, kai, pavyzdžiui, tėvai gyvena kaime, vaikai mieste ir lankydami tėvus jie tuo pačiu parsiveža tuos produktus.
Sekantis etapas, tai yra dar sudėtingesnis – žvalgyba Lenkijos prekybos tinklų ir bandymas ten nuvykti. Tarp kitko, jau atsiranda tarpiniai variantai, kur prekės iš Lenkijos atvažiuoja į Lietuvą. Bent jau aš konkrečiai mačiau, tai buvo Gariūnų maisto turguje, keli pardavėjai pardavinėjo lenkišką produkciją, kainų skirtumas nuo parduotuvės, prekybos tinklo – kaip minimum trečdalis.
Tiems, kam yra sunkiau pasiekiama, gali paieškoti tokių variantų, mes ieškome variantų, sprendimų, verslo vienetų, kurie užsiimtų būtent sprendimu, kaip atvežti tuos produktus lietuviams, ypač tai daliai, kuriai nuvažiuoti į Lenkiją yra per daug sudėtinga“, – komentavo A. Vizickas.
Ekspertas sako, kad svarbu ne tik taupyti, bet ir atsirinkti prekybos tinklus. Padėti sekti kainas, akcijas, produktus gali padėti programėlės, prekybos tinklų leidiniai, bei aktyvus kainų lygio analizavimas. Jis sako, kad vertėtų atsisėsti ir išsianalizuoti ką siūlo parduotuvės, kad netektų sumokėti daugiau.
„Jeigu mes seksime akcijas kažkieno tai programėlėje, bus sunkiau palyginti, dėl to, aš sakyčiau, reikėtų kreipti dėmesį į tų pačių leidinukų agregavimo svetaines, bet yra ir daugiau tokių žaidėjų, kurie suagreguoja tas visas akcines priemones. Tada gali atsisėdęs analizuoti, kas yra vienam prekybos centre, kas yra kitame.
Jeigu įsivaizduoji kainų lygį, esi daugiau mažiau patyręs, gali bandyti sekti konkrečiai kažkokio tai prekybos tinklo, pačioje programėlėje. Dažniausiai vis tiek bus loterija, galbūt sutaupysite, bet galbūt ir sumokėsite brangiau, negu pas kitą pardavėją. Šitoje vietoje reikia paanalizuoti ir tada nuspręsti kur eiti“, – sakė jis.
Kaip reikėtų skaityti ir vertintini etiketes?
Skaitydami maisto produktų etiketes sužinome net tik kokia yra supakuotų maisto produktų sudėtis, bet galime juos ir palyginti: kainomis ir prisitaikyti prie savo mitybos įpročių. „Pricer.lt“ vadovas A. Vizickas sako, kad yra nepatyrusių žmonių, kurie galimai nesidomi kainomis ir tokiu atveju nežino kokios tos kainos.
„Aš manyčiau, kad tas dalykas jau, kaip ir savaime suprantamas yra, bet galbūt nepatyrę žmonės, kurie dažnu atveju iki to pabrangimo, kai klausdavo apklausose, kiek kainuoja batonas, kiek kainuoja pienas, mažai, kas apie tai pasakydavo, nes nekreipdavo dėmesio.
Iš tikrųjų, žiūrint į etiketes, į kilogramo kainą, mes dažnu atveju galime gauti tam tikrą atsakymą, ką pasirinkti iš tam tikros kategorijos ir tai vėlgi mus pastūmės pasidomėti tomis prekėmis, kurios yra apačioj, nes ten yra tos privačios etiketės ir kainų skirtumai, kaip ir minėjau. Bet dabar rinkoje atsirado tokių apgaulingų produktų“, – sakė jis.