Kas rytą į Vilniaus gatves išrieda šimtai tūkstančių automobilių. Sava mašina į darbus mieste skuba ne tik patys vilniečiai – daugiau nei 150 tūkstančių automobilių kasdien į Vilnių atvažiuoja iš priemiesčių. Taigi vairuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe ir lėtai slinkti miesto spūstyse.
Automobilių kamščiai gatvėse tampa vis didesniu galvosūkiu sostinės eismo prižiūrėtojams. Vilniaus keliuose savivaldybės įmonė šiuo metu stebi vaizdą iš 97 sankryžose esančių kamerų. Šį mėnesį gatves papildė dar pusšimtis naujų vaizdo kamerų. Tad vaizdus bus galima analizuoti iš dar penkiasdešimties judrių gatvių vietų.
„Per mėnesį, du planuojame įrengti tris valdomas stebėjimo kameras ant televizijos bokšto. Tai mums pagerins galimybę operuoti tais duomenimis matomais, reguliuojant srautus Gariūnų g., Oslo, Tūkstantmečio gatvėse“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ atstovas Robert Markovski.
Savivaldybės įmonė vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamu vaizdu dalijasi ir su gyventojais: spūsčių norintys išvengti vairuotojai padėtį gatvėse gali išvysti internete:
„Mes stebime visokias netipines situacijas. Spūstis, susidarančius eismo įvykius, sugedusius automobilius, kartais netipines oro sąlygas, kad būna liūtys, snygiai. Ir operatorius, matydamas tą realią situaciją, gali imtis tam tikrų veiksmų.“
Specialistai analizuoja matomą kamerose vaizdą, tikėdamiesi išsiaiškinti, kur didžiausi automobilių srautai ir kaip jie keičiasi, o gauti duomenis verčia nustebti.
„13 procentų didesnį įvažiuojančių transporto priemonių kiekį turim. Tai yra labai didelis kiekis. Nes jeigu mes stebėtume užregistruotų transporto priemonių kiekį ir didėjimą, kuris siekia 2-3 procentus, tai matome, kad tas pokytis įvažiuojančių yra gerokai didesnis“, – teigia R. Markovski.
Atlikto tyrimo duomenimis, pastebėta, kad po sostines gatves vairuotojai šmirinėja dažniausiai vieni – be kompanionų mašinose. Pasak specialistų, jei kiekvienas vairuotojas pasiimtų bent po vieną keleivį, transporto taip pat sumažėtų kone dvigubai:
„Praeitais metais viename automobilyje važiavo 1,32 žmogaus. Tai reiškia automobilių užpildymas yra labai mažas, ir jeigu mes palygintume su užsienio valstybėmis, su vakarų Europa, tai jis du kartus mažesnis yra.“
Miesto plėtrą prižiūrintis savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad infrastruktūra sostinėje nuolat gerinama – keliai plečiami, statomi aplinkkeliai. Tačiau jei transporto srautai nemažės, šios priemonės neteks prasmės.
„Išsigelbėjimas tai nėra naujų autostradų virš senamiesčio statyba, o priešingai, didesnės atvykimo galimybės į miesto centrinę dalį viešuoju transportu. Patogesnis, saugesnis, ir pritaikytas ir tiems gyventojams, kurie gyvena priemiestyje, kad jiems nereikėtų važiuoti į miesto centrą, privačiu automobiliu“, – mano Vilniaus m. savivaldybės atstovas Mindaugas Pakalnis.
Savivaldybės atstovai atviri: vis branginamas automobilių statymas miesto centre – tai sąmoningas žingsnis tam, kad sostinės gatvėse nuosavų automobilių mažėtų ir gyventojai daugiau naudotųsi viešuoju transportu ar dviračiu. Tačiau patys vilniečiai sako, kad taip lengvai savų automobilių neatsisakys, o važiuoti su kaimynais esą taip pat retai norisi:
„Aš pats jau kuris laikas nesinaudoju viešuoju transportu, tačiau iš savo vaikų tenka girdėti, kad kai kurie maršrutiniai autobusai ir tvarka juose yra apgailėtina, tai yra asocialūs asmenys, važinėja, gąsdina vaikus, nesinori lipti į tokį transportą.“
„Trys vaikai, skirtingi darželiai, darbas. Neįmanoma.“
„Geriau su kompanija važiuoti visur reikėtų. Jo, kaimynus, draugus visus, bet tada reikia limuzino.“
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad šiuo metu bene didžiausias dėmesys ir yra skiriamas viešojo transporto gerinimui. Tam jog būtų užtikrinta, kad A juosta riedėtų tik viešasis transportas, netrukus planuojama juostą atskirti guminiais borteliais.
