Apie tai skelbta ir anksčiau, kai NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
„Kad galėtume veiksmingai atremti kylančias saugumo grėsmes ir iššūkius, siekiame, jog gynybai ir su ja susijusioms investicijoms būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Raginame visus sąjungininkus nedelsti ir didinti investicijas tiek nacionaliniu, tiek kolektyviniu lygmeniu – užtikrinant pakankamus išteklius planų įgyvendinimui bei patikimų pajėgumų formavimui, reikalingų pasirengimui, atgrasymui ir gynybai“, – rašoma pasirašytame memorandume.
„Mes ir toliau tvirtai įsipareigoję skirti būtinas pajėgas, išteklius, infrastruktūrą ir galimybes, kad galėtume įgyvendinti naujuosius planus ir užtikrinti pasirengimą intensyviai, įvairias sritis apimančiai kolektyvinei gynybai“, – priduriama susitarime.
Sieks stiprinti transatlantinę gynybos pramonę
Memorandume Vilniaus viršūnių susitikimui pirmininkaujančių NATO valstybių lyderiai taip pat iškėlė tikslą stiprinti bendradarbiavimą transatlantinės gynybos pramonės srityje bei didinti Europos indėlį į bendras aljanso išlaidas gynybai.
„Transatlantiniai ryšiai išlieka kertiniu mūsų kolektyvinės gynybos akmeniu. Gyvybiškai svarbų vaidmenį euroatlantinio saugumo užtikrinimui atlieka sąjungininkų gynybos išlaidų didinimas, taip pat JAV karinis buvimas NATO rytiniame flange ir sustiprinti atgrasymo įsipareigojimai“, – teigiama bendrame pareiškime.
„Sieksime plėsti ir spartinti gamybą, diegti pažangesnius viešųjų pirkimų mechanizmus bei įgyvendinti daugiau tarptautinių projektų“, – nurodoma memorandume.
Anot pareiškimo, strateginius bendrijos tikslus konkrečiais kariniais pajėgumais paversti padės Europos Komisijos (EK) priimta Baltoji knyga „Europos gynyba: pasirengimas 2030“, taip pat planas „ReArm Europe“, kuriuo ES narėms numatoma suteikti 150 mlrd. eurų paskolų.
„Stipresnis Europos indėlis į NATO reiškia stipresnį Aljansą. Siekdami užtikrinti Europos saugumą, raginame maksimaliai išnaudoti visą NATO ir ES bendradarbiavimo potencialą ir toliau jį stiprinti, ypač karinių pajėgumų ir mobilumo srityse, šalindami reguliavimo kliūtis. Šis bendradarbiavimas turi būti atviras visoms šalims, įskaitant ir tas, kurios nėra ES narės“, – rašoma Vilniaus viršūnių susitikime pasirašytame pareiškime.
„Ukrainos saugumas yra neatskiriama euroatlantinio regiono saugumo dalis“
Vilniuje susirinkę „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai dar kartą pasmerkė plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Ši agresija ir toliau sėja mirtį, kelia kančias civiliams gyventojams ir pažeidžia tarptautines normas bei susitarimus. Rusija išlieka didžiausia, ilgalaikė ir tiesioginė grėsmė euroatlantiniam saugumui, todėl NATO turi dar kartą iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į Rusiją. Aljansas privalo būti pasirengęs visoms galimoms nepaprastosioms situacijoms“, – teigiama memorandume.
Šalys patvirtintame dokumente taip pat pakartojo savo įsipareigojimus remiant Ukrainą bei pažymėjo – „Ukrainos saugumas yra neatskiriama euroatlantinio regiono saugumo dalis“.
„Ir toliau teiksime politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą, kad Ukraina būtų kuo stipresnėje pozicijoje siekti visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos, grindžiamos Jungtinių Tautų (JT) Chartijos ir tarptautinės teisės principais“, – nurodo Vilniuje susirinkę šalių lyderiai.
„Sveikiname Ukrainos ryžtą dalyvauti taikos procese. Deja, iki šiol Rusija neparodė jokio tikro noro siekti taikos“, – apgailestauja jie.
Memorandume taip pat akcentuojama, kad netrukus vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime Hagoje turi būti patvirtinti įsipareigojimai Ukrainai – negrįžtamas kelias į visapusišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO.
Akcentuoja, kad piktavališkos Rusijos pastangos silpninti paramą Ukrainai nepasieks tikslo
Valstybių vadovai bei atstovai taip pat tikina, kad stiprins pastangas pažaboti Rusiją, didindami spaudimą per europines sankcijas, siekiant patraukti Kremlių atsakomybėn už agresiją prieš Ukrainą, karo nusikaltimus ir kitus žiaurumus.
Memorandume dar kartą pasmerkta bet kokia parama Rusijai, šiai vykdant karą prieš Ukrainą.
„Baltarusija toliau prisideda prie Rusijos karo veiksmų, leisdama naudotis savo teritorija ir infrastruktūra. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika ir Irano Islamo Respublika teikia tiesioginę karinę paramą, o Kinijos Liaudies Respublika išlieka pagrindine Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, – rašoma lyderių patvirtintame memorandume.
Taip pat išreiškiama griežta pozicija dėl konfrontacinių Rusijos veiksmų prieš Europą.
„Hibridinės Rusijos grėsmės apima sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas, migracijos instrumentalizavimą – ypač pasienyje su Baltarusija ir NATO valstybėmis, manipuliavimą informacija, kišimąsi į rinkimų procesus, vadinamojo „šešėlinio laivyno“ naudojimą bei oro erdvės pažeidimus. Šiais veiksmais Rusija siekia destabilizuoti mūsų saugumą, silpninti paramą Ukrainai ir drumsti mūsų visuomenių stabilumą. Šios piktavališkos pastangos nepasieks savo tikslo“, – sakoma dokumente.
Stiprinama parama Moldovai
Vilniaus viršūnių susitikimo dalyvių pasirašytame memorandume taip pat apibrėžtas siekis stiprinti paramą Moldovai ir dėti visas pastangas, padedant šiai valstybei, kelyje į Europos Sąjungą (ES).
„Sveikiname Moldovos Respubliką už pastangas išlaikyti stabilumą ir tęsti reformas siekiant Europos integracijos. Esame pasiryžę dar labiau stiprinti savo paramą Kišiniovui“, – rašoma memorandume.
„Sieksime strategiškesnių, nuoseklesnių ir veiksmingesnių partnerysčių – pirmiausia su Europos Sąjunga, taip pat su mūsų kaimynystės, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Pietų šalių partneriais“, – priduriama susitarime.
ELTA primena, kad pirmadienį Valdovų rūmuose vyksta prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai.
Susitikime dalyvauja „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai. Taip pat, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte.
Jo metu ketinama aptarti Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus diskutuojama dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
