Vilniaus miesto savivaldybė liepą patvirtino 2021–2030 m. strateginį miesto planą. Didelis dėmesys plane skiriamas judėjimui mieste ir susisiekimo sričiai.
Plane rašoma, kad Vilniaus miesto susisiekimo sistemos infrastruktūra kasdien naudojasi daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.
„Ilgus metus susisiekimo sistema buvo orientuota į judėjimą nuosavu automobiliu, pagal 2019 m. tyrimo duomenis, tokiu būdu atliekamos apie 50 proc. visų kelionių. Dėl to miesto gatvėse susidaro spūstys, o vilniečių gyvenimo kokybė prastėja dėl ilgėjančios kelionės trukmės ir transporto priemonių sukeliamo triukšmo bei taršos“, – tvirtina plano autoriai.
Vilniaus miesto valdžia sieks mažinti transporto sukeliamą neigiamą poveikį žmogui ir gamtai ir ketina prioritetą teikti darniam judumui pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar kitomis žmogui ir gamtai draugiškomis priemonėmis.
„Įvairiomis inovatyviomis viešojo transporto ir kitų darnaus judumo būdų patrauklumą didinančiomis priemonėmis bus siekiama, kad 2030 m. vilnietis prioritetą teiktų darniam keliavimo būdui, o kelionių, atliekamų nuosavu automobiliu, dalis mažėtų.
Šias visas vertybes susiejant su sklandaus miesto siekiu, Vilniaus miesto vizija judumo srityje yra smagias, saugias ir patogias keliones užtikrinanti inovatyvi judumo sistema“, – rašoma plane.
Judumo srityje per artimiausią dešimtmetį Vilniaus valdžia sau išsikėlė keturis tikslus: trumpa ir sklandi kelionė, į žmogų orientuota susisiekimo infrastruktūra, ženkliai sumažintas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai bei augantis miesto pasiekiamumas.
Daugiau judėjimo pėsčiomis, šviesoforai prisitaikys prie viešojo transporto
Kad miestiečiams kelionė būtų trumpa ir sklandi, sostinės valdžia sieks padidinti kelionės viešuoju transportu ir bemotorinėmis transporto priemonėmis greitį, tam pritaikant jau esančią infrastruktūrą.
Iki 2030 m. Vilniaus miesto savivaldybė siekia pasiekti tai, kad 30 proc. visų kelionių būtų atliekama viešuoju transportu, 29 proc. pėsčiomis, 8 proc. dviračiu, 3 proc. kitomis transporto priemonėmis, o automobiliu atliekamų kelionių dalis sumažėtų iki 30 proc.
Sostinės valdžia didžiausiame Lietuvos mieste sieks įgyvendinti multimodalumo principą, kad miesto gyventojams ir svečiams taptų įprasta derinti skirtingas transporto priemones kelionės tikslui pasiekti.
Kaip tikslo įgyvendinimo priemonės įvardijamos visame mieste palaikoma MAAS platforma (kai vienos sistemos pagalba galima mokėti už skirtingų rūšių judėjimo paslaugas), iki šiol didelės sėkmės nesulaukusi „Statyk ir važiuok“ sistema ar užtikrintas parkavimo sistemos efektyvumas.
Kitas išsikeltas uždavinys – judėjimas pėsčiomis ar judėjimas bevariklėmis transporto priemonėmis tampa pagrindiniu keliavimo būdu.
Miesto valdžia sieks, kad centrinėje miesto dalyje išskirtinis prioritetas būtų teikiamas pėstiesiems ir dviratininkams, Vilniuje būtų plėtojami magistraliniai dviračių takai, atnaujinami ir plečiami jau egzistuojantys dviračių ir pėsčiųjų takai.
Daug dėmesio ketinama skirti ir viešajam transportui. Iki 2025 m. turėtų padaugėti A juostų, kuriose leidžiama važiuoti tik viešajam transportui.
Per artimiausius penkerius metus turėtų pakisti ir šviesoforų darbas sankryžose, atsižvelgiant į viešąjį transportą. Plane numatoma, kad iki 2025 m. turėtų būti sudarytos prioritetinės eismo sąlygos viešajam transportui reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose.
2030 m. – nė vieno žuvusiojo eismo įvykyje
Per artimiausią dešimtmetį sostinės valdžia išsikėlė ir kitą ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2030 m. Vilniuje nė vienas žmogus nežūtų eismo įvykyje. Palyginimui, 2020 m. sostinės keliuose žuvo 19 žmonių, 2021 m. – 17.
„Ateinančio dešimtmečio tikslas yra užtikrinti visišką saugumą keliuose ir iki 2030 m. pasiekti, kad sostinėje nebūtų eismo įvykiuose žuvusių asmenų, o pačių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius ženkliai sumažėtų“, – rašoma plane.
Planuojama ir kardinaliai sumažinti eismo įvykių kiekį sostinės gatvėse. 2020 m. Vilniuje fiksuoti 528 eismo įvykiai, plano rengėjai sieks, kad 2025 m. sostinėje būtų fiksuojami 306 eismo įvykiai, o 2030 m. – tik 120.
Ketinama ir kardinaliai sumažinti eismo įvykių metu sužeistų žmonių statistiką. Jei 2020 m. fiksuoti 629 sužeidimų eismo įvykių metu atvejai, tai po dešimtmečio norima pasiekti, kad tokių atvejų būtų 169.
Ribojimas įvažiavimas teršėjams ir planuojamos kelionės... oru
Vilniaus valdžia šoka į aplinkosaugos traukinį ir taip pat yra numačiusi ne vieną priemonę, kaip sumažinti oro taršą ir saugoti gamtą.
„Darnus ir tvarus judėjimas Vilniaus mieste yra pagrindinis judumo srities prioritetas. Ilgus metus transportas ir ekologija buvo nesuderinami, tačiau šiuolaikiniam žmogui diktuojant gamtosaugines vertybes, transportas pagaliau gali būti draugiškas tiek žmogui, tiek jį supančiai aplinkai.
Bus įgyvendinamos įvairios priemonės, mažinančios transporto sukeliamą triukšmo ir taršos lygį bei diegiančios žaliosios ekonomikos principus ir skatinančios naudotis žmogui ir aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis“, – rašoma plane.
Viena iš priemonių, kaip miestą paversti žalesniu, yra mažos taršos zonų įvedimas. Šią priemonę ketinama įgyvendinti 2024–2030 m. Į šias miesto zonas, kurias savo sprendimu nustatytų savivaldybė, patekti negalėtų itin taršūs automobiliai.
Tokių zonų reikalingumą pažymėjo ir Aplinkos ministerija, kuri tokią priemonę įtraukė ir į Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Visgi ministerija savo plane nusibrėžė, kad tokios zonos Lietuvos miestuose turėtų atsirasti dar greičiau – 2023 m.
„Tarša yra milžiniška, Vilniuje yra mažiau švarus negu Paryžiuje. Reikia kalbėti, kad vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai kvėpuoja prastu oru, reikia kalbėti, kad Lietuvos transporto tarša neproporcingai augo, lyginant su kitais sektoriais“, – sakė S. Gentvilas.
Kaip vieną iš priemonių, kaip miesto transportą paversti draugišku tiek aplinkai, tiek sveikatai, Vilniaus valdžia mato susisiekimą... oru. 2027–2030 m. savivaldybė yra numačiusi sudaryti sąlygas ir pradėti naudoti miesto lygio oro mobilumo susisiekimo sistemas
Sieks įdiegti vieno bilieto sistemą
Sostinės valdžia taip pat sieks, kad iki 2030 m. Vilnius būtų kuo lengviau pasiekiamas miestas iš tolimiausių Lietuvos ar net pasaulio kampelių.
„Miesto patrauklumui didelę įtaką turi miesto pasiekiamumas. Vilniui siekiant būti patraukliu miestu tiek gyventojams, tiek verslui, būtina užtikrinti, kad miestą būtų galima patogiai pasiekti įvairiomis transporto priemonėmis iš įvairiausių Lietuvos ir pasaulio kraštų“, – rašoma plane.
Miesto savivaldybė dėl šio tikslo įgyvendinimo yra pasirengusi gerinti regioninio susisiekimo infrastruktūrą, prisijungti prie vieningos bilieto sistemos tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu, plėsti kelionių traukiniai ir lėktuvais krypčių sąrašą.
