Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, sostinės taryba nusprendė „atimti“ naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, taip pat perskirstyti tenkantį savivaldybės ir statybas vykdančios bendrovės indėlį dėl rizikų matricos bei nenumatytų aplinkybių.
Už balsavo 30, prieš – 16, susilaikė 2 tarybos nariai. Prieš galutinį balsavimą savivaldybė buvo pritarusi klausimo svarstymui viena stadija.
Atnaujintą projektą pristatęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas aiškino, kad pokyčiai yra suderinti su VPT ir išreiškė viltį, kad tai paskutinis pasikeitimas, dėl kurio turi balsuoti taryba.
„Turime, tikėkimės, paskutinį sutarties pakeitimą dėl Daugiafunkcio komplekso. Pagrindinė mintis – turime susivienodinti pozicijas su Viešųjų pirkimų tarnyba. (...) VPT nuomone iš indeksuojamos sumos turi būti atimama atliktų investicijų vertė ir naujas turtas bei pasiūlė du alternatyvius indeksavimo apskaičiavimo metodus“, – trečiadienį savivaldybės tarybos posėdžio metu kalbėjo A. Bužinskas.
„Vieną, kad rizikų matrica nekinta, o indeksavimas pagal nenumatytas aplinkybes turi būti paskirstytas principu 50/50 tarp suteikiančių institucijų ir projekto bendrovės. Arba antra alternatyva, kad keičiasi visa indeksavimo logika pagal rizikų matricą, joje tenkančią riziką padalinant tarp sutarties šalių, o indeksavimą dėl nenumatytų aplinkybių taikant tik iki sutarties pasirašymo“, – tikino jis.
Anot A. Bužinsko, VPT rugpjūtį „įdėjo“ dar vieną apsidraudimą tuo atveju, jeigu Europos Komisijos (EK) išvados dėl projekto vėluotų.
„VPT rugpjūtį įdėjo dar vieną apsidraudimą, (...) nurodant, kad tuo atveju, jei Europos Komisijos išvados vėluotų, palūkanos ir kitos finansavimo sąnaudos galėtų būti skaičiuojamos tik jau nuo atliktų investicijų vertės. Įdėtas dar vienas saugiklis ir duotas pritarimas, kad svarstomas projektas savivaldybėje yra suderintas su VPT“, – sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, po priimtų pokyčių mažės savivaldybės prisiimama rizika ir didės projektą vykdančios bendrovės.
„Po VPT nuomonės, atimame naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, nuo kurios bus taikoma indeksacija, t.y. beveik 7,5 mln. eurų. Taip pat taikome antrą VPT pasiūlytą indeksavimo alternatyvą ir (...) jeigu gegužės mėnesio sprendimu pagal rizikų matricą savivaldybei teko 17,66 proc. prisiimamos rizikos, tai šiuo teikiamu sprendimu ji mažėja iki 8,17 proc. Projekto bendrovei auga nuo 0 iki 1,5 proc.“ – teigė A. Bužinskas.
„Dėl nenumatytų aplinkybių, savivaldybės prisiimama rizika auga nuo 8,4 iki 15,8 proc., projekto bendrovės mažėja nuo 14,23 iki 13,86 proc. Bendroje sumoje projekto bendrovės rizika didėja daugiau negu procentu, savivaldybės mažėja daugiau nei 2 proc.“ – pažymėjo jis.
Pradinė projekto kaina buvo 156 mln. eurų, pridėjus indeksuotus statybos ir papildomus darbus bei atėmus skolinimosi palūkanas, projektas pinga 900 tūkst. eurų.
Vis tik sostinės tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas tikino nepritarsiantis projektui ir pažymėjo, kad jeigu būtų atsižvelgta į jo bei bendraminčių siūlymus, procesas vyktų daug greičiau.
„Jeigu tarybos nariai būtų girdėję opozicijos pasiūlymus, šis procesas būtų ženkliai trumpesnis“, – aiškino A. Zuokas.
Tam, kad darbai prasidėtų, dar yra laukiama EK išvados.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje VPT pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.
VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.
Gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.
Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir ŠMSM suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą buvo tikimasi gauti dar iki vasaros.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
