„Iš vienos pusės jaučiuosi, kad tas vėliavos nupjovimas parodė tų žmonių, kurie atrodė draugai, esmę. Aš nejaučiu pykčio, aš nusipirksiu naują vėliavą ir pasikabinsiu. Kad ir kiek ją beplėšytų. Tegul jie pas mane ateina dieną ir nuplėšia, kad aš matyčiau, tegu pabando. Tai ne, ateina naktį, kai senas žmogus miega, tada jie plėšia. Tai tu ateik dieną!“ – portalui tv3.lt pasakojo Andrijus.
Dalis kaimynų bumbėjo anksčiau
Iš Ukrainos į Lietuvą vyras atvyko ne taip seniai, bet anksčiau čia buvo sukūręs šeimą, Lietuvoje gyvena jo vaikai. Andrijus pasakoja, kad ukrainietišką vėliavą prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą jam padovanojo šalimais gyvenanti kaimynė, kuri norėjo išreikšti savo palaikymą. Pasak pašnekovo, įvairių reakcijų jis sulaukė tik pakabinęs vėliavą, bet iki šiol niekas Ukrainos valstybės simbolio nelietė.
„Kai tik pakabinom vėliavą, tai prasidėjo klausimai, kodėl šitoj gatvėje, kitas kalba, o jeigu užeis Putinas, tai subombins mūsų namą pirmą, nes čia kabo Ukrainos vėliava“, – pamena vyriškis.
„Bet dabar kažkas naktį paėmė ir nuplėšė vėliavą, liko tik menkas galiukas. Žinau, kad šiame regione yra žmonių, kurie yra prieš Ukrainą ir už Putiną. Tikriausiai jiems šita vėliava ir pamaišė“, – apgailestavo Andrijus.
Vyro sūnus Andrius Jarošenko dėl įvykio iškvietė policiją, bet nuliūdo dėl atsainaus požiūrio, nes iškart buvo paklausta apie materialinę žalą, nors, jo supratimu, čia svarbiausia ne žala, bet galimai priešiškas požiūris į ukrainiečius, kaip tautinę mažumą, bei tokį požiūrį išreiškiantis veiksmas – Ukrainos valstybės vėliavos išniekinimas.
„Šitoje vietoje man pasirodė liūdnas požiūris, nes pirmas klausimas – kokia materialinė žala padaryta. Na, materialinė žala tokia, kiek vėliava kainuoja, gal 10 eurų ar panašiai. Bet niekas neklausia, ar tai nėra išpuolis prieš tautines mažumas? Galų gale, išpuolis prieš mano tėtį, kaip Ukrainos pilietį, prieš asmenį? Ir man keista, kad karo Ukrainoje kontekste, žinant Lietuvos poziciją palaikyti šią šalį, nėra atsižvelgiama į tokio veiksmo reikšmę nacionalinio saugumo požiūriu. Čia nesinori fantazuoti, bet galima įsivaizduoti įvairių įvykio versijų. Jeigu atsitiktų taip, kad prasidėtų karas Lietuvoje, iškyla natūralus klausimas, kaip tokie žmonės, kurie pjausto Ukrainos vėliavas, elgtųsi? Mano asmeniniu vertinimu, tai potencialūs kolaborantai, kurie turėtų prevenciškai susilaukti dėmesio iš specialiųjų tarnybų“, – pabrėžė A. Jarošenko.
„Nesinori švaistytis tuščiais kaltinimais, bet turint omeny visą kontekstą, kad tai įvykis Vilniaus rajone, pasikalbėjus su aplinkiniais gyventojais, tu supranti, kad ne visi, bet nemaža dalis yra nusiteikę prorusiškai. Mano tėtis pats tą patvirtinta pabendravęs su kaimynais. Tai nesunku susidaryti įspūdį, kad ta vėliava kabanti badė akis“, – sakė Andrijaus sūnus.
Policija traktuoja kaip paprastą turto sugadinimą
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už Lietuvos valstybės simbolių, tarp jų ir vėliavos, išniekinimą, už tai galima susilaukti baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų. Ta pati bausmė lauktų, jeigu asmuo niekina oficialiai iškabintą užsienio valstybės, Europos Sąjungos arba tarptautinės organizacijos vėliavą. Bet kai vėliava iškabinta privačiai, tai netraktuojama kaip užsienio valstybės simbolio išniekinimas.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis nurodė, kad dėl Ukrainos vėliavos nuplėšimo nuo Andrijaus namo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo.
Teisininkas, advokatas Petras Ragauskas pabrėžia, kad Lietuvos teisės aktai nenumato baudžiamosios atsakomybės už neoficialiai iškabintų užsienio valstybių vėliavų išniekinimą. Kita situacija būtų jeigu vėliavos naikintojai būtų nustatyti ir paaiškėtų, kad Ukrainos vėliava buvo suplėšyta dėl neapykantos ukrainiečių tautinei mažumai, o ne iš chuliganiškų paskatų.
„Daug priklauso, ar policija nustatys, kas tą padarė, ar ne. Jeigu nustatys, tai išsiaiškins priežastis ir tuomet pagal aplinkybes būtų galima inkriminuoti diskriminacijos kurstymą. Jeigu tai padaryta valstybės pilietybės pagrindu arba dėl priklausymo tam tikrai tautinei grupei, kaip kad ukrainiečių, tai tų sprendimo būdų gali būti, tačiau turi būti nustatyti motyvai. Jeigu motyvas yra tiesiog chuliganiškas, tai tuomet ir vertinti reiktų kaip turto sunaikinimą“, – nurodė teisininkas.
Tačiau pašnekovas teigia manantis, kad tikimybė, jog policija nustatys vėliavos plėšytojus, yra menka, ypač jeigu prie namo nebuvo sumontuotų filmavimo kamerų.
P. Ragauskas taip pat svarstė, kad šį atvejį būtų galima traktuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą, kai viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Pasak teisininko, šiuo atveju galima įrodinėti, kad buvo sutrikdyta rimtis ir visuomenės tvarka, ypatingai jeigu tokia veika sukėlė aplinkinių žmonių pasipiktinimą. „Tai tikrai įmanoma. Vėliavos išniekinimas gali būti traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nors tai ir nutiko namo kieme“, – sako P. Ragauskas.
Žmogaus teisių atstovė: tai reiškia ištirti
Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė teigia, kad vertinant politinį kontekstą ir kai pastebima, jog dalis visuomenės piktinasi Ukrainai teikiama parama, yra būtina išsamiai įvertinti minėtą įvykį ir išnagrinėti, ar vėliavos nuplėšimas nėra neapykantos nusikaltimas.
Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame apibrėžiamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o tarp yra vertinama, ar veiksmas nebuvo padarytas siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.
„Šiuo atveju galima būtų vertinti tiek tautybės, tiek įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Nes nusitaikyta galimai buvo ne tik į turtą, Ukrainos vėliavą, bet ir į žmogaus tapatybės dalį – jo tautybę ir akivaizdžias politines pažiūras. Nors ukrainiečiai daugiausiai Lietuvoje sutinkami palankiai, išankstinės nuostatos ar neapykanta tautiniu pagrindu egzistuoja, todėl svarbu reaguoti operatyviai ir išsamiai ištirti tokias situacijas“, – teigia M. Guliakaitė.
