petras ragauskas

Nors Lietuva remia Ukrainą, tačiau to paties negalima pasakyti apie visiškai visus Lietuvos piliečius. Tai neseniai patyrė Vilniaus rajone gyvenantis 73-ejų metų Andrijus. Vyras prieš trejus metus iš Ukrainos persikėlė į Lietuvą, prie namų pasikabino dovanų gautą Ukrainos vėliavą, tačiau vieną rugsėjo rytą rado tik nuplėštą gabalą – kažkas iš gyvenančių netoliese tiek jautė nepasitenkinimą, kad įvykdė šį nusikaltimą.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Pirmadienį Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Viešojoje erdvėje ne vienas visuomenę audrinantis klausimas aptariamas ir per svarbiausio Lietuvos įstatymo prizmę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo naujas Seimo statuto pataisas, paliečiančias apkaltos proceso tvarką. Politikė tikina, kad tik vykdo Konstitucinio Teismo valią, o naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas įžvelgia grėsmę, kad, priėmus naujas pataisas, Seimo narį atstatydinti būtų praktiškai neįmanoma.

Ekspertų teigimu, savo teisinį imunitetą N. Venckienė naudojo ne profesiniais tikslais, todėl jis turi būti panaikintas. Teisėja Neringa Venckienė, galima sakyti, ilgai pjovusi šaką, ant kurios pati sėdi, sulaukė logiško savo veiksmų įvertinimo. Dar 2010 metais jai neįtikusius kolegas teisėjus apkaltinusi korupcija ir iškrypėlių klano dengimu, praėjusią savaitę ji įsidrąsino smogti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teismo sprendimą.

Gegužės 9-ąją baigėsi du mėnesius trukęs jau antrasis po nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų surašymas. Tad netrukus, tikriausiai, jau sužinosime, kiek mūsų gyvena Lietuvoje ir užsieniuose, kokia vidutinė statistinė mūsų šeima, kiek yra moterų ir vyrų, kokiuose būstuose gyvename... Ir galėsime palyginti, kaip mes pasikeitėme per dešimtmetį... Ir ką dar sužinosime? Ar  29 mln. 575 tūkst.

Seimas priėmė Teismų įstatymo pakeitimus, kuriais tikimasi padidinti pasitikėjimą ir sustiprinti administracinės veiklos priežiūrą. Pakeitimai, be kita ko, numato, kad teismo vadovą pavaduoti galėtų didžiausią darbo stažą turintis skyriaus pirmininkas ar teisėjas. Tokios taisyklės taikomos ir tada, kai pasibaigia teismo pirmininko įgaliojimai. Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas portalui balsas.

Buvęs teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Konstantas Ramelis įsitikinęs: informacija apie dabartinio Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono praeities veiklą gali sukelti sprogusios bombos efektą. Ilgametę teisėjo praktiką turintis K.Ramelis netikėtai atsidūrė Liustracijos komisijos vėl iš naujo inicijuotų ekspremjerės Kazimieros Prunskienės galimų sąsajų su sovietinėmis saugumo struktūromis paieškų epicentre.

Rinkėjams Europos Parlamento (EP) rinkimuose apsispręsti dėl jų pažiūras atitinkančios partijos padės speciali kompiuterinė programa. Teisės instituto mokslininkai Algimantas Čepas, Eglė Kavoliūnaitė ir instituto vadovas Petras Ragauskas prisijungė prie šio EP rinkimams skirto projekto, pranešė Teisės institutas. Rinkėjai, programos pagalba, galės išsirinkti, kuri partija labiausiai atitinka jų pažiūras.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius. Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.

Valdžios dar neturėdamos rankose, politinės partijos jau dėlioja galimų būsimųjų vyriausybių sudėtis. Tačiau, kas verčiausias sėdėti ant vienos ar kitos ministro kėdės, atskleidžia ne visi. Apie tai – pirmadienio „Lietuvos žiniose“ (LŽ). Iki spalio 12-ąją numatytų Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams politinės partijos yra sudariusios bent jau preliminarias šešėlines vyriausybes. Į jas partijų lyderiai įtraukė jų akimis kompetentingiausius ir labiausiai nusipelniusius partiečius.

Šią savaitę į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji Liustracijos komisija priėmė istorinį sprendimą. Nutarta patiems nebeskelbti sprendimų, ar asmuo slapta bendradarbiavo su sovietiniu saugumu. Šią pareigą norima perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaltę pripažinti gali tik teismas Balandį Liustracijos komisijai vadovauti ėmęs teisininkas Algimantas Urmonas Alfa.

„Kliugerio“ slapyvardžiu žinomam verslininkui Algiui Klimaičiui gali tekti vėl minti teismo slenkstį ir dar kartą įrodinėti nebendradarbiavus su KGB. Naujasis Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateikė prašymą atnaujinti bylos, kurios pagrindinis herojus - Vokietijos lietuvis verslininkas A.Klimaitis, nagrinėjimą.

Pradėsiu nuo, kaip aš įsivaizduoju, kas yra Konstitucija. Man atrodo, kad Konstitucija yra dokumentas, skirtas saugoti tautos interesus, o ne kenkti tautai. Ir jeigu mes taip žiūrėsim į šį dokumentą, mūsų vizija bus teisinga ir sprendimus galėsim orientuoti pagal naudą valstybei, tautai, o ne pagal tai, ką kažkas įsivaizduoja esant įrašyta Konstitucijoje. Vertinimas turėtų būti per naudos tautai prizmę. Noriu kalbėti apie tam tikras Seimo fobijas, teisininkų įkalbėtas Seimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pasiūlytą teisininko Algimanto Urmono kandidatūrą vadovauti Liustracijos komisijai. Komisijos pirmininką turi paskirti VSD vadovas Povilas Malakauskas, tačiau prieš tai reikėjo gauti NSGK pritarimą. Į komisijos pirmininkus pasiūlytas 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį vėl nepatvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo siūlomos teisininko Algimanto Urmono kandidatūros vadovauti Liustracijos komisijai. Šįkart ir vėl nesusirinko reikiamas komiteto narių skaičius. Pasak NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus, „kai kurie negalėjo dalyvauti objektyviai“, o socialdemokratai neatėjo motyvuodami tuo, kad nespėjo apsitarti frakcijoje.

Liustracijos komisijai vadovauti gali teisininkas Algimantas Urmonas. BNS žiniomis, jo kandidatūrą vėliau trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) teiks Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas. Komisijos narius ir pirmininką NSGK pritarimu skiria bei atleidžia VSD vadovas. Komisijos narys 66-erių A. Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė teisininko Algimanto Urmono ir buvusios tremtinės Jūratės Marcinkeviečienės kandidatūroms į Liustracijos komisiją. Tai reiškia, kad komisija dabar galės dirbti pilna sudėtimi, jai kol kas trūksta tik pirmininko. 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė teisininko Algimanto Urmono ir buvusios tremtinės Jūratės Marcinkeviečienės kandidatūroms į Liustracijos komisiją. Tai reiškia, kad komisija dabar galės dirbti pilna sudėtimi, jai kol kas trūksta tik pirmininko. 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Liustracijos komisijoje vėl kadrų kaita - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį planuoja svarstyti naujo nario Algimanto Urmono kandidatūrą vietoj pasitraukusio iš komisijos politologo Antano Kulakausko. 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Nemaža dalis visuomenės mano, kad valdžios institucijų priimami sprendimai rodo akivaizdų teisingumo trūkumą. Teismuose, taip pat priimant valdžios sprendimus, vykdant milijoninius privatizacijos projektus yra pažeidžiamas teisingumo principas. Teisingumas tapo politinių manipuliacijų ir žaidimų dėl galios įkaitu, juo prisidengiama nuožmioje kovoje dėl valdžios.

Vyriausybė gali gyventi ramiai, nes konservatoriai netrokšta prisiimti atsakomybės, savaitraštyje "Veidas" teigia Audrius Bačiulis.Nors valdančiųjų socialdemokratų populiarumas mažėja, o opozicijoje jiems esančių konservatorių tolygiai didėja (jie šiandien pagal reitingus pirmi), Tėvynės sąjunga neketina versti Gedimino Kirkilo Vyriausybės, nes akivaizdžiai bijo prisiimti atsakomybę už kito Ministrų kabineto sudarymą.

Vyriausybė gali gyventi ramiai, nes konservatoriai netrokšta prisiimti atsakomybės, rašo savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Nors valdančiųjų socialdemokratų populiarumas mažėja, o opozicijoje jiems esančių konservatorių tolygiai didėja (jie šiandien pagal reitingus pirmi), Tėvynės sąjunga neketina versti Gedimino Kirkilo Vyriausybės, nes akivaizdžiai bijo prisiimti atsakomybę už kito Ministrų kabineto sudarymą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš naujo nesvarstys vieno iš Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pasiūlytų kandidatų -Vyto Lengvenio - į vadinamąją Liustracijos komisiją.Tokį sprendimą Seimo komitetas priėmė ketvirtadienį susirinkęs į neeilinį posėdį."Komitetas nusprendė, kad nėra motyvų dėl ko pradėti svarstymą iš naujo.

Iki šiol tik byrėjusi vadinamoji Liustracijos komisija pasipildys dviem naujais nariais - Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas surado naujus kandidatus į komisijos narius prokurorę Ritą Vaitekūnienę ir teisininką Vytą Lengvenį.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė abiejų siūlomų kandidatų skyrimui komisijos nariais, darbą jie galės pradėti tuomet, kai juos paskirs VSD šefas Povilas Malakauskas.

Iki šiol tik byrėjusi vadinamoji Liustracijos komisija galbūt pasipildys nauja nare - Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas surado naują kandidatę į komisijos nares prokurorę Ritą Vaitekūnienę.Jos kandidatūrą kitą trečiadienį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komitetui pritarus, naująją narę skirs ją pasiūlęs VSD šefas Povilas Malakauskas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Vidaus reikalų ministerijos surengtos vietinės apklausos dėl naujų savivaldybių steigimo patyrė nesėkmę. Daugelis apklaustų vietos gyventojų tam nepritarė.Ministerija siūlo Lietuvoje įkurti 12 naujų savivaldybių ir panaikinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybes, žiedu juosiančias šiuos miestus.

„Kauno dienos“ pakalbinti ekspertai mano, kad Prezidentūros bei Seimo atstovai sąmoningai siekia, kad Lietuvoje nebebūtų ieškoma slaptų sovietų saugumo bendradarbių.Ketvirtadienį parlamentarai numarino dar vienas Liustracijos įstatymo pataisas. Seimas nusprendė Prezidento Valdo Adamkaus vetuotą teisės aktą laikyti nepriimtu.Tai jau antras kartas, kuomet valdžia nesugeba susitarti dėl minėto teisės akto nuostatų ir lieka galioti dar 1999 metais priimtas Liustracijos įstatymas.

Iš Liustracijos komisijos pasitraukė dar vienas narys - prokuroras Rimvydas Valentukevičius, praneša LNK Žinios.Komisijoje iš penkių narių beliko du: teisininkas Petras Ragauskas ir politologas Antanas Kulakauskas.Manoma, jog įtakos tolesniam komisijos, kuri, po Dalios Kuodytės atsistatydinimo jau daugelį mėnesių neturi pirmininko, byrėjimui pasitarnavo ir prezidento sprendimas vetuoti Liustracijos įstatymo pataisas.

Buvusio Lietuvos kontržvalgybos vadovo pulkininko Vytauto Damulio žodžiai apie slaptą ir sąmoningą bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis nuslėpusius aukštus valstybės politikus bei pareigūnus (ne tik diplomatus) ir jiems tai padaryti padėjusius Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus Mečį Laurinkų ir Dainių Dabašinską (VSD vadovybėje kuruojantį ir diplomatinę tarnybą) sukėlė audrą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Pilietinės visuomenės instituto ekspertai atliko studiją „Lietuvos savivalda: savarankiškos visuomenės link“. Joje kalbama apie aktualiausias savivaldos problemas, svarstoma, kaip dabartinė savivalda atliepia mūsų visuomenės lūkesčius, kokių pokyčių jai reikia.

Naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas neskuba ieškoti pamainos atsistatydinusiai Liustracijos komisijos pirmininkei, penktadienį rašo Lietuvos žinios (Lž). Pirmiausia jis norėtų pasitarti su Seimo nariais ir sulaukti Liustracijos įstatymo pataisų.Prieš mėnesį Liustracijos komisija liko be vadovės. Iš pareigų buvo atleista prieš metus norą atsistatydinti pareiškusi Dalia Kuodytė. Tačiau komisijos pirmininko kėdė iki šiol laisva.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šiandien Seimas pradeda nagrinėti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti individualų piliečių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Šiuo metu kreiptis į Konstitucinį Teismą gali tik teismai ir valdžios institucijos.

Prezidentas Valdas Adamkus greičiausiai vetuos įstatymų pataisas, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems sovietinio saugumo - KGB - rezervo karininkams.Tai po ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl minėtos pataisos praneša "Panorama"Diskusija Prezidentūroje surengta prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.

Prezidentas Valdas Adamkus dalyvaus ketvirtadienį rengiamoje diskusijoje dėl įstatymų pataisų, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems KGB rezervininkams. Diskusija rengiama prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.

Pasibaigę savivaldybių rinkimai ir vykusios intensyvios portfelių dalybos nustelbė kadaise audringus politikų ginčus dėl rinkimų sistemos reformos. Bet reformos idėjos nepamirštos – jų katalizatoriumi tapo šviežia situacija, kai merais daugelyje šalies miestų išrinkti mažumą mandatų surinkusių partijų atstovai. Tėvynės sąjungos narys Petras Ragauskas, savivaldybių rinkimų reformos entuziastas ir su nepartinių grupe labiau ėjęs „į teismą, o ne į rinkimus“, „Balsui.

Ką gi iš tikrųjų dėl savivaldos rinkimų tvarkos nusprendė Konstitucinis Teismas? Ar Konstitucinis Teismas laužo savo paties doktriną? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Julius Jasaitis ir Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

Tiek nušalintojo prezidento Rolando Pakso, tiek korupcija įtartų Seimo narių slapta įrašytų pokalbių telefonu paviešinimas pažeidžia žmogaus teises, Seimo laikinajai tyrimo komisijai antradienį teigė žmogaus teisių žinovai.

Lietuvos teismai tampa vis labiau uždara sistema - absoliučia ir nuo nieko nepriklausoma valdžia, teigiama Atviros Lietuvos fondo (ALF) parengtoje apžvalgoje.