Kodėl pataikaujame mokiniams ir kas vyksta Lietuvos mokyklose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Laidos svečias Saulius Jurkevičius pripažįsta, kad šiandieninė situacija Lietuvos švietime – labai prasta, o tai akivaizdžiai rodo vis prastėjantys mokinių brandos egzaminų rezultatai. Tačiau visuomenė stengiasi problemą užglaistyti ją vis nustumdama į šoną kaip ne pirmos būtinybės klausimą.
„Mes bet kokiomis priemonėmis stengiamės nuvertinti mokyklų akademinius rezultatus ir stengiamės tarsi juos pastumti į šalį, kalbėdami apie viską šalia, bet jokiu būdu ne apie mokymąsi kaip pagrindinę mokyklos vertybę. <...> Akivaizdu, kad rezultatai atskleidžia tikrąją tiesą, kad didelė dalis Lietuvos moksleivijos nepasiekia net minimalių atskirų mokomųjų dalykų reikalavimų. Tai yra didžiulė bėda“, – kalba Saulius Jurkevičius.
Pakanka baigti 10 klasių
O nustatyti minimalūs reikalavimai mokykloms, anot pašnekovo, nėra dideli. Neretai jie, siekiant nuslėpti labai prastą šiandien ugdymo pasiekimuose matomą situaciją, yra vis mažinami. Visgi, Jurkevičius tikina, kad tokie itin maži normatyvai keblumų įprastam moksleiviui sukelti neturėtų ir egzaminas įveikiamas turėtų būti net pilno ugdymo kurso neišklausiusiems jaunuoliams.
„Tam, kad tu išlaikytum egzaminą, galima net drąsiai pasakyti, kad kai kuriais aspektais nereikia mokytis net 11–12 klasėje. Pakanka 10 klasės pagrindinėje mokykloje įgytų žinių. Tai reikalavimai yra pakankamai nuleisti ir jie yra bet kokiu atveju dar kartais dirbtinai mažinami tam, kad Lietuvos švietime nebūtų atskleista dar baisesnė situacija.
Ir kyla klausimas, aišku, kai yra rodoma mokyklų situacija, būtent akademinių pasiekimų rezultatuose, na, išties, turėtų kilti didžiulis, didžiulis nerimas, kas vyksta Lietuvos mokyklose, kad mes negalim išmokyti iki minimalaus lygio ir klausimas, kaip mes tai pasiekiame, kaip taip galima padaryti, kad neišmokoma istorijos, matematikos, lietuvių kalbos, mokantis 12 metų tos disciplinos, kad vaikas neišlaikytų minimalių reikalavimų“, – sako pašnekovas.
Turi būti atskleista viskas
Kalbėdamas apie švietimo įstaigų reitingavimą ir vedamas statistikas, Jurkevičius nesutinka, kad tai skatina mokinių segregaciją. Pasak jo, tai tik dar vienas būdas dirbtinai pateisinti siekį uždrausti viešinti vis prastėjančius moksleivių rezultatus.
Direktorius svarsto, kad visuomenei viešai prieinami turėtų būti ne tik mokyklų bendri rezultatai, bet ir atskiri moksleivių dalykų pažymiai bei brandos egzaminų balai.
„Turi būti atskleista viskas, kas vyksta kiekvienoje mokykloje, kokie yra tie pasiekimai. Yra dar vienas iš svarbių aspektų, kuris turėtų būti parodomas – tai mokytojo metinis pažymys ir valstybinio brandos egzamino rezultatas kiekvienoje mokykloje. Tai būtų labai įdomus dar vienas pastebėjimas, kaip vyksta vertinimo sistema mokyklose. Ir čia yra labai gili ir, sakyčiau, sudėtinga ir probleminė situacija, kai vertinimas neatitinka tų tam tikrų mokinių pasiekimų, kuriuos atskleidžia ir valstybiniai brandos egzaminai“, – tikina Vilniaus licėjaus direktorius.
Visą pokalbį su S. Jurkevičiumi išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
Todėl matematikės rašo 4 balus už 16 procentų surinktų taškų, t.y. jei iš 100 taškų surenka 16, tai gauna 4. Puppe, NŠA patikrinimuose ketvertui reikia surinkti 35 procentus. Čia ir lenda vertinimo neatitikimas.
Iš progimnazijos visi tiek telefoniniai ateina į gimnaziją, iki 16 metų turi juk mokytis. Čia jau 4 už dyką niekas nerašo, bet atpuola spiegiančios mamytės, kodėl jų protai nusimokino... Ir vėl parsideda spaudimas. Vos tik iškyla klausimas dėl išmetimo iš gimnazijos, pradeda burbėt ir kolegės, jūs matematikės išmesit mokinius, mes darbo neturėsim... Taip ir imituojam mokymąsi...
