• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios tiesiogiai siejasi su vis prastėjančiais moksleivių pasiekimais. Visgi reikia pripažinti, kad prie prastėjančių rezultatų prisideda ne tik mokytojų trūkumas ar kitos švietimo spragos, bet ir pasikeitęs požiūris į mokslą. Vilniaus licėjaus direrktorius teigia, kad šiandieninėje visuomenė ugdymo įstaigose prioritetu tampa smagi aplinka ir geras laikas. Tuo tarpu švietimas atsiduria antrame plane. 

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios tiesiogiai siejasi su vis prastėjančiais moksleivių pasiekimais. Visgi reikia pripažinti, kad prie prastėjančių rezultatų prisideda ne tik mokytojų trūkumas ar kitos švietimo spragos, bet ir pasikeitęs požiūris į mokslą. Vilniaus licėjaus direrktorius teigia, kad šiandieninėje visuomenė ugdymo įstaigose prioritetu tampa smagi aplinka ir geras laikas. Tuo tarpu švietimas atsiduria antrame plane. 

REKLAMA

Apie pasikeitusį požiūrį į mokslą ir kas vyksta Lietuvos mokyklose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. 

Neretai mokytojai bando ieškoti naujų būdų, kaip labiau įtraukti moksleivius į ugdymos procesą. Vis populiariau tampa organizuoti Išvažiuojamąsias pamokas, kurių metu mokymosi procesas persikelia iš klasės į kitą aplinką. Visgi licėjaus direktorius tikina, kad tokios pamokos dažniausiai vyksta kitų pamokų sąskaita.

REKLAMA
REKLAMA

Turėtų pasverti ir apmąstyti

Neretai dėl vienos išvykos mokiniams įprastos pamokos nevyksta visą dieną, tad tokius ugdymo proceso paįvairinimus reikia itin gerai apsvarstyti, atsižvelgiant į realią jų naudą mokiniams.

REKLAMA

„Pamokų pertvarkymas ar išblaškymas, kai dingtsta viena diena ar kažkas nevyksta, daro labai neigiamą poveikį visai, turbūt, ir jauno žmogaus savijautai. <…> Teko matyti mokytojus, kurie iš tiesų tas pamokas veda sistemingai, jas labai brangina, nes nori išmokyti mokinius. Nes jei yra daromi tam tikri įtrūkiai, tai kyla ir programos išėjimo klausimas, tam tikro pasiruošimo klausimas, kalbant apie rimtą mokymąsi. Jeigu mes kalbam apie imitacinį mokymąsi, tai galima lakstyti kažkur (išvykstamųjų pamokų metu). 

REKLAMA
REKLAMA

Tai nereikėtų to priimti kategoriškai ir vienareikšmiškai, bet tai turėtų būti labai pasverta ir gerai apmąstyta. Ir kad tai nenusvertų to sistemingo mokymosi. Natūralu, kad vaikai turi išvažiuoti, turi pamatyti, <…> bet kai tai tampa norma, yra jaukiamas ugdymo procesas, tai kalbėti apie sistemingą mokymąsi yra sudėtinga“, – kalba S. Jurkevičius.

Kuria vibe’o ir feeling’o kultūrą

Direktorius sutinka, kad šiuolaikinėje visuomenėje gera emocinė būklė ir smagi atmosfera mokykloje yra prioretizuojama, kai tuo tarpu edukacija ir įgyjamos žinios yra nustumtos į šalį. Mokyklose įsigalėjusią gero vibe’o ir feeling’o kultūrą laidos pašnekovas įvardija kaip pagrindinę šių dienų tendenciją. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Akademiniai rezultatai yra nesvarbūs. <…> Tą neakivaizdžiai transliuoja įvairios institucijos, pradedant nuo įvairiausių edukologų, tam tikrų atskirų institucijų atstovų, nuo geros mokyklos koncepcijos, kuri buvo sukurta. Na, tarsi, mes norim patraukti tą pagrindinį, bazinį, mokyklos tikslą ir bandyti kurti mokykloje tą tokią netikrų santykių atmosferą. <…> Išties dabar yra tokų situacijų, kad po tam tikrų klasių baigimo paaiškėja, kad tų žinių praktiškai nėra“, – aiškina laidos svečias. 

REKLAMA

Nenori prisitaikyti prie darbdavių

Gero feeling’o ir vibe’o būsimose darbovietėse nori ir kątik mokyklas ar universitetus baigę jaunuoliai, tad darbdaviams, priimant naujus darbuotojus, kyla vis daugiau sunkumų. Šie patys nustato savo sąlygas, nenori dirbti sistemingo darbo. Negana to, dažnai darbdaviai net nereikalauja tam tikros kvalifikacijos ar net aukštojo mokslo diplomo. 

REKLAMA

„Čia yra dvasinio, visiško išgelbimo ir pseudo pedagoginių teorijų pasimetimo aplinka, kai nežinoma, ko iš tiesų yra norima ir pradedama kvestionuoti tai, kas buvo lyg ir tam tikras pamatas. Susikūrė tokia aplinka, kai darbdaviams kyla rimtų problemų, susilaukus kartos, kuri ateina indoktrinuota gero pojūčio buvimo. Didelė dalis jų yra labai lengvai praleidžiama be ypatingų pasiekimų. Be ypatingų pasiekimų tam, kad pabaigtum mokyklą, tam, kad gautum kažkokį pažymėjimą, sistema nereikalauja net prideramo pasitempimo. Reikia vis mažiau pastangų“, – pasakoja Saulius Jurevičius. 

Visą pokalbį su S. Jurkevičiumi šgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

tv3.lt

savaime suprantami dalykai
savaime suprantami dalykai
tarybiniais laikais turėjau geriausius mokytojus ir švietimą, tokių nesąmonių nebuvo iki pirmųjų reformų
mūsų gimnazijoje savaitę buvo auditas - visi mokėsi, kaip surašyti pamokos uždavinį (paprastai nevalia), tada sodino mokinius grupėmis ir darė linksmas pamokas su gražiais priedais. Tą savaitę normalaus mokslo nebuvo.
ir ką jau čia tokio išmoksi, verslai matome kaip daromi, ir kaip kripto kasama, bet net elektros gavo nurodymą nepasigesti valdiška korporacija, gal būt iš tų pačių kurie ir vardinius kvietimus į Seimą dalino Žideliui, o dabar susidrovėjo pasirodyti, nes persižegnojo, kad net nepažįsta ir akyse nematę, gal tik per hanuką...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų