3-a kursis Vilniaus Gedimino technikos universiteto aviacijos elektronikos studentas Evaldas ne tik mokosi, bet ir dirba. Vaikinas savanoriauja universiteto studentų atstovybėje ir beveik visu etatu dirba įmonėje, kur surinkinėja elektronikos prietaisus.
„Du esminiai punktai, reikia praktikos, norisi kuo daugiau pažinčių iš praktinės pusės savo specialybės ir aišku reikia papildomų pajamų", – kodėl pradėjo dirbti paaiškina Evaldas.
Jaunuolis pasakoja, kad papildomai uždarbiauja daugiau nei pusė jo bendrakursių. Tiesa, nors dirbančiųjų skaičius didelis, Evaldas aiškina, kad susirasti norimą darbą be patirties studentui sunku.
„Darbą gavau, nes turėjau asmeninės patirties prie šitų dalykų, dėl to tikriausiai ir priėmė į darbą. Kitos, kiek girdėjau, jaunesnės įmonės, liberalesnės, jos vis tiek pasiima apmokyti, bet aviacija sunkiai. Be patirties jeigu ir paima studentą, dažniausiai studentas turės dirbti antrarūšį darbą", – dėstė pašnekovas.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, studentai, neradę norimo darbo, per dažnai palieka Lietuvą, laimės ieško užsienyje. Tam, kad jaunimas pasiliktų ir dirbtų Lietuvoje valdžia žada skatinti darbdavius. Šiuo metu kuriamos įstatymų pataisos, kurios leis įmonei, įdarbinusiai žmogų be patirties, vienus metus už jį nemokėti socialinio ir sveikatos draudimo mokesčių. Visas įmokas tokiu atveju kompensuos pati valstybė.
„Jaunas žmogus mokslus yra baigęs, bet jis neturi patirties. Labai dažnai mes susiduriame, kad darbdaviai nepriima į darbą žmonių, kurie neturi patirties. Tai mes sakome, padarykime jiems sąlygas lengviau. Jūs priimkite jaunus žmones, nereikės jiems mokėti mokesčių už save, nes padengs valstybė, bet žmonės įgis patirtį ir vėliau bus labai pageidaujami", – komentavo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Šiai priemonei finansuoti valstybė planuoja skirti milijoną keturis šimtus tūkstančių eurų. Studentai ir profsąjungos tokią idėją vertina palankiai, tačiau atkreipia dėmesį, kad jaunuoliai Lietuvą palieka ne tik dėl to, kad neranda darbo, daug reikšmės turi pačio atlyginimo dydis ir kitos lengvatos.
„Ši priemonė turėtų būti naudojama dviem kryptimis, tai viena kryptis, kuri ir dabar yra numatyta, jog turėtų būti skatinami darbdaviai. Viskas su tuo yra tvarkoje, tačiau turėtų būti ir kita kryptis. Patys studentai turėtų būti skatinami likti Lietuvoje. <…> Pavyzdžiui, visi studentai turi galimybę naudotis transporto lengvatomis su studento pažymėjimu. Galbūt iš tiesų dar metai laiko po studijų baigimo, galėtų būti sukuriamos galimybės naudotis šia lengvata", – mano studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
„Mes visą laiką tikimės, kad darbdavys nediskriminuos pačio darbuotojo toje įmonėje, kur ateina jaunas specialistas ir mokės tokį pat atlyginimą, kaip kitiems. Čia vienareikšmiškai negali būti jokių kitų pokyčių, o adekvatus toks pat atlyginimas, kaip ir kitiems darbuotojams", – kalbėjo profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Šį darbdavių skatinimą kritikuoja tik lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri baiminasi, kad verslininkai gali pradėti piktnaudžiauti lengvata – ieškoti tik nepatyrusių jaunų darbuotojų. Esą prieš metus įmonės panašiai naudojosi socialinio draudimo įmokų „grindimis“, mat, jos netaikomos jaunuoliams iki 24 metų.
„Buvo darbo skelbimai, kuriuose ieškojo asmenų tik iki 24-ių metų amžiaus, kad būtų galima pasinaudoti tomis išimtimis, tuo pačiu sumokėti mažiau mokesčių. Tikėtina, kad jeigu būtų priimtos tokios tvarkos, mes matome kaip realią grėsmę, kad darbdaviai bandytų pasinaudoti ir iš esmės stengtųsi priimti tik asmenis iki 29-erių metų amžiaus, kurie atitiktų taikomas lengvatas", – pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija piktnaudžiavimo rizikos nemato. Esą panaši priemonė kartą jau veikė Lietuvoje.
„Tokią priemonė mes jau įgyvendinome ir iš tiesų jokių piktnaudžiavimų nebuvo net ir pastebėta. Tiesiog žmonės įgijo patirtį ir ką mes prognozavome, įsitvirtino darbo rinkoje", – kitos nuomonės laikosi E. Radišauskienė.
Valdžia stengiasi ne tik išlaikyti jaunus žmones Lietuvoje, bet ir susigrąžinti jau emigravusius lietuvius. Čia taip taikomos įvairios priemonės: pavyzdžiui, specialios darbo pasiūlymų sistemos ar dalyvavimas užsienyje vykstančiose darbo mugėse. Valdžia tiki, kad šios priemonės įtikins emigravusius lietuvius grįžti. Tiesa, verslininkai abejoja tokių planų nauda.
„Reklaminė kampanija agituojanti grįžkite, parvykite ir ten užsakyti kokie nors plotai, užsienio spaudoje ar ten Londono gatvėse, mano galva būtų pinigų švaistymas. Realios priemonės: pajamų didinimas, informacija apie situaciją Lietuvoje, ką žmonėms daryti, kur kreiptis, kaip spręsti savo problemas, susijusias su grįžimu. Kai tą visą padarom, aš manau, po truputį tas visas srautas pradės judėti ne iš Lietuvos, o į Lietuvą", – mano Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbdavių skatinimo programa, kuri leistų laikinai nemokėti mokesčių už jaunus darbuotojus, turėtų pradėti veikti nuo kitų metų.
