• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie didėsiančias Lietuvos išlaidas gynybai, susilaiko nuo bet kokių svarstymų apie tokių išlaidų didėjimo laikinumą, nes jos turės būti didesnės dešimtmečius. Pasak Vyriausybės vadovės, kai kalbama apie 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto didesnes išlaidas gynybai artimiausius šešerius metus ir 0,4 proc. didesnes išlaidas po 2030 metų, būtų sunku manyti, jog tai laikina. 

Premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie didėsiančias Lietuvos išlaidas gynybai, susilaiko nuo bet kokių svarstymų apie tokių išlaidų didėjimo laikinumą, nes jos turės būti didesnės dešimtmečius. Pasak Vyriausybės vadovės, kai kalbama apie 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto didesnes išlaidas gynybai artimiausius šešerius metus ir 0,4 proc. didesnes išlaidas po 2030 metų, būtų sunku manyti, jog tai laikina. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš labai atsargiai kalbu apie laikinuosius mokesčius, juo labiau, kad aš pasakiau, jog tai yra maždaug 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto artimiausius šešerius metus ir 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto vėliau, jau ilgą laikotarpį. Aš sakyčiau, kad jeigu kas nors ir galėtų būti laikina, tai laikinas galėtų būti skolinimasis investicijoms ir panašūs dalykai, bet tai, kas yra pastovu ir prognozuojama, jog bus pastovu dešimtmečius, turbūt taip galima sakyti, tai man atrodo, tas laikinumas.... Žinot, kad paskui nebūtų kaip Andriui Kubiliui. Aš tikrai nuo tokių įsipareigojimų norėčiau susilaikyti“, – sakė premjerė I. Šimonytė. 

REKLAMA

Būdamas premjeru 2008-2012 metais A. Kubiliaus vadovaujama valdančioji dauguma padidino pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 21 proc., tačiau kalbėjo, kad tai laikinas sprendimas, kol šalis išsikapstys iš finansų krizės. Tačiau vėliau nei A. Kubilius, nei kiti premjerai šio mokesčio niekada nesumažino. 

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį premjerė I. Šimonytė pakvietė visų politinių partijų lyderius, profesinių sąjungų atstovus ir darbdavius aptarti, kaip Lietuva finansuos gynybą, nes jeigu Rusija nugalėtų Ukrainą, tai Baltijos šalims grėstų didelis pavojus, nors jos visos priklauso NATO.

Lietuva yra apsisprendusi sukurti sausumos diviziją ir jos sudėtyje sukurti tankų batalioną, iki 2026 metų pabaigos reikia sukurti infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, kartu dar įgyvendinama šaukimo reforma, būtina aprūpinti aktyvųji kariuomenės rezervą. Visam tam reikia papildomų lėšų. 

Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 milijardų eurų, bet į tai patenka 134,8 milijonų eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.

Tegu nustoja vogt pinigus is biudzeto, susiorganizuoja islaidas normaliai ir viskas bus gerai. Kiek prarandam per tokias nesamones kaip auksiniai saukstai, tulikai, stadionai, gatviu reformos kurias sutvarko, vel griauna ir vel tvarko. Dar kiek reikalu neiskyla i dienos sviesa. Taip kad uzteks vogt ir taskyt mokesciu moketoju pinigus - viskam uzteks ir liks.
Nereikia didinti dabartinio procento nuo BVP,o efektyviai naudoti esamas lėšas, keisti užsienio politiką su kaimynais ,netampyti liūto už ūsų. Ar viskas jau padarytai taikos labui?
Kumelės vadeliotojas
Kumelės vadeliotojas
Grąžink tavo šutvės išvogtus NATO susitikimo pinigus ir užteks gynybai.....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų