Apie tai įspėja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos, kurios atviru laišku kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą bei Vyriausybę.
Valdžios institucijos taip pat raginamos būti atviros – prieš priimant reikšmingus sprendimus šalies ekonomikai, kilusius klausimus spręsti konstruktyviai, organizuojant diskusijas ir derybas, įtraukiant visas atsakingas valstybines institucijas, nevyriausybinį ir verslo sektorius, o galutinį sprendimą priimti nuodugniai įvertinus socialinį, ekonominį ir ES politikos kontekstus.
Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Tomas Jurgelevičius ir Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Visos, kreipimąsi į valdžią pasirašiusios organizacijos, pažymi esančios pasiruošusios toliau aktyviai dalyvauti diskusijose ir derybose, siekiant visoms pusės priimtino sprendimo.
Su visu kreipimosi dokumentu galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.
Skubotas Vyriausybės sprendimas
Šių metų spalio 16 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma.
Pramonės ir transporto sektoriaus rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė nutarimą priėmė ypatingos skubos tvarka, remiantis išskirtinai socialiniais ir biudžeto surinkimo motyvais. Dėl 1,65 koeficiento dydžio buvo apsispręsta tą pačią nutarimo projekto pateikimo ir priėmimo dieną, neįvertinus ekonominių pasekmių tiek transporto sektoriui, tiek visai šalies ekonomikai.
„Sprendimas didinti koeficientą priimtas be jokių konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, taip pat neatlikus pagrįsto, kvalifikuoto ir autoritetingo poveikio vertinimo Lietuvos ekonomikai, eksportui, investicijoms, viešiesiems finansams ir socialiniams veiksniams, - rašoma kreipimesi į pagrindines šalies valdžios institucijas. – Toks atmestinas Vyriausybės požiūris lems neigiamas sąlygas verslui ir šalies konkurencingumui“.
Vežėjų atstovai akcentuoja, kad sektorius netolimoje ateityje ir taip patirs papilomą ekonominę įtampą dėl vykstančių geopolitinių procesų, visų pirma, dėl neaiškios „Brexit“ baigties. Be to, pasitvirtinus prognozėms dėl galimos pasaulinės ekonomikos recesijos, mažėjanti paklausa ES ir trečiosiose šalyse neigiamai paveiks Lietuvos pramonės, gamybos ir eksporto, o taip pat transporto veiklos rodiklius.
„Atskirai reikėtų vertinti ir kitas geopolitines įtampas dėl JAV ir Kinijos, o taip pat ES ir JAV prekybinių karų, kurių neigiamą įtaką jau dabar junta į produkcijos eksportą orientuota Lietuvos pramonė“, - rašoma dokumente.
Mobilumo paketo grėsmės
Verslo bendruomenė taip pat pasigenda valdžios institucijų aktyvesnio įsitraukimo ginant nacionalinius verslo interesus dėl planuojamų ES suvaržymų transporto sektoriuje pagal vadinamą Mobilumo paketą.
„Būtina MMA koeficiento klausimą vertinti kompleksiškai ir neatsietai nuo Mobilumo paketo poveikio Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Europos periferijoje esanti ir labiausiai Bendrijoje nuo kelių transporto priklausanti Lietuva patirs didžiausias neigiamas pasekmes dėl paketo nuostatų įgyvendinimo“, - teigiama dokumente.
Pavyzdžiui, Lenkijos Vyriausybė aktyviai palaiko nacionalinius vežėjus – bendromis valstybės ir verslo pastangomis nedelsiant dar 2017 metais buvo atlikta išsami socialinės ir ekonominės aplinkos poveikio dėl planuojamo Mobilumo paketo studija. Bulgarija šiuo metu sprendžia, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą, jei nepavyks pasiekti kompromisų ginčytinais klausimais dėl Mobilumo paketo.
Transporto sektorius trauksis
Gdansko universitetas atliktos studijos duomenimis, Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimas Lenkijoje ir kitose periferinėse ES valstybėse sumažintų transporto operacijų skaičių 7 proc. Tuo tarpu vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauktų 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažėtų 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų turėtų apriboti arba visiškai nutraukti vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo netektų apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.
Pramonės ir transporto sektoriaus rinkos dalyviai pabrėžia, kad šios prognozės itin reikšmingos ir turėtų būti rimtai vertinamos Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius 2018 metais sudarė 13,1 proc. (4,87 mlrd. eurų) šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV), o pagal kelių transporto indėlį į BPV mūsų šalis užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, Bendrijos vidurkį viršydama daugiau kaip dukart.
Lietuvos tarptautinių krovininių vežimo kelių transportas sukuria beveik trečdalį viso šalies paslaugų eksporto – 2018 metais transporto įmonės paslaugų užsienio rinkose pardavė beveik už 3,3 mlrd. eurų, prie šalies BVP prisidėdamos daugiau kaip 8 proc.
Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirba maždaug dešimtadalis visų užimtųjų šalyje. Šiai dienai tarptautinių krovinių vežimo veikla užsiima apie 5 tūkst. įmonių, valdančių beveik 50 tūkst. transporto priemonių, kurioms Lietuvos transporto saugos administracija suteikė teisę vykdyti tarptautinio transporto operacijas.
