Opoziciniams liberalams antradienį ministrą išsikvietus į frakcijos posėdį šis, klausiamas, kaip bus užtikrintas tolesnis sklandus sveikatos priežiūros įstaigų darbas ir kada pradėtos gydyti kitos ligos, o ne tik COVID-19, tvirtino, kad jau turima patirties, kaip pandemijos metu teikti pagalbą.
„Kiek ta pamoka (pirmojo karantino – aut. past.) išmokta, kiek ne, parodys gyvenimas, kai teks gydymo įstaigoms dirbti ir ten pradės ateidinėti daugiau užsikrėtusių pacientų su Covid-19.
Tai, tikiuosi, kad tos pamokos bus išmoktos. Supraskime, kad pačioje pradžioje kodėl buvo sudėtinga, nes niekas viruso nepažinojo. Tai pasauliui buvo didelė naujiena, pats užkrečiamumas, kaip plinta, buvo įvairiausių matematinių modelių, skaičiavimų, bet tai neišsipildė“, – aiškino ministras.
Mechanizmai išbandyti
Jo teigimu, patys medikai buvo įsibaiminę, stengėsi saugotis ir tą darė kaip mokėjo.
„Daug kam reikėjo iš naujo mokytis tas pačias asmens apsaugos priemones naudoti, nes ne visiems medikams įprasta su jomis kasdien dirbti.
Tačiau mechanizmai, kaip reikia apsisaugoti nuo ligos išplitimo gydymo įstaigoje, jau išbandyti – tai tos pačios karščiavimo klinikos, pacientų srautų valdymas, testavimas prie guldant į stacionarą“, – kalbėjo SAM vadovas.
Jis pridūrė, kad ruošiama ir naujesnė testavimo priemonė:
„Ji dar atkeliauja ir turėtų padėti – tai vadinamieji greitieji testai, bet ne iš kraujo imami, tačiau kaip dabar daromas PGR testas, panašia metodika yra ir testai, kuriuos galim atlikti per valandą. Dešimt įstaigų tokią įrangą Lietuvoje turi, belieka įsigyti reagentų.“
Pacientai patys bijo
A. Veryga sutiko, kad įvestos griežtos priemonės turėjo savo kainą, bet tai buvo neišvengiama.
„Taip, pacientams prieinamumas prie kai kurių dalykų buvo sutrikęs. Bet dabar, kai yra atnaujinamos paslaugos ir yra susikaupusi tam tikra masė pacientų, tuomet ir atsiranda daugiausiai problemų“, – sakė jis.
Tačiau kalbėdamas apie lėtinius ligonius ministras pabrėžė, kad ne tik nuo gydymo įstaigų viskas priklauso.
„Štai onkologai komunikuoja problemą, kad net ir atnaujinus paslaugas dalis žmonių dėl baimės užsikrėsti neina patys. Be to, kartais be reikalo nuvertinamas ir tokios priemonės kaip nuotolinės konsultacijos, apie kurias jas nekalbama, kai reikia tyrimus atlikti, bet kai kalbama apie tai, kad reikia prasitęsti vaistus, tai kitas dalykas“, – pabrėžė A. Veryga.
Taip pat ministras siūlė nepainioti kelių dalykų, mat dalies paslaugų tikrai nebuvo galima teikti, nors gyvybiškai būtina pagalba buvo užtikrinta.
„Pavyzdžiui, profilaktinės patikros buvo sustabdytos, bet savaitė ar keli mėnesiai kalbant apie profilaktinius tikrinimus iš esmės situacijos neturėtų pakeisti.
Bet jei kalbame apie chemoterapiją, operacinį gydymą, jis niekad nebuvo sustabdytas, tai vyko nepaisant epidemiologinės situacijos, lygiai taip pat ir buvo teikiama skubi pagalba“, – susitikime kalbėjo jis.
Trūksta vadybinių sprendimų
Ministras kartu tikino žinantis gyventojų nusiskundimus dėl sunkumų prisiskambinant į gydymo įstaigas, tačiau čia įžvelgė pačių gydymo įstaigų lankstumo
„Stengiamės į skundus reaguoti. Žinote, kad yra įstaigoms ir tvarkos nustatytos. Tas 1/12 apmokėjimo mechanizmas iš pradžių atrodė labai patrauklus, bet tai turėjo antrą medalio pusę, kai ne dėl kažkokių trikdžių ar nustatytų tvarkų įstaigos negalėjo suteikti paslaugų, bet ir nepersistengė skubėti tai daryti. Tai dabar buvo nustatyti kriterijai, kiek reikia pasiekti, kad gautų tą finansavimą“, – priminė ministras.
Anot jo, yra daug vadybinių sprendimų, kurie erzina ir pacientus, ir ministerija gaunanti labai daug skundų, kad pacientai negali prisiskambinti, kad niekas pacientui neatskambina ir pan.
„Tai, sutiksite, kad jokių apribojimų telefonų linijoms, papildomam žmogaus pasodinimui, nėra niekas nustatęs. Čia yra žmogiški, vadybiniai sprendimai, kurie brangiai nekainuoja ir galėtų įtampas nuimti.
Natūralu, kad kai žmonės negali prisiskambinti, jie pyksta nes ten neturi priėmimo. Taigi aiškiai komunikuojama, kad žmonės turėtų gauti grįžtamąjį ryšį, būtų perskambinama ir pan.“ – situaciją aiškino A. Veryga.
