Kaip pabrėžė ministras, kaukės buvo jau seniau anonsuota priemonė, tad ir toks sprendimas neturėjo būti netikėtas.
„Buvo pranešta ir apie rodiklius, į kuriuos žiūrėdama Vyriausybė apsisprendė dėl prievolės dėvėti apsaugines priemones. Tai taip ir atsitiko, nes susirgimų skaičius Lietuvoje paaugo. Ir pradėta nuo priemonės, kuri mažiausiai trukdo gyventi, mažiausia trikdo ekonomiką.
Kitos priemonės, kurios gali būti taikomos, tai labiausiai tikėtina, kad jos bus lokalios, kurių taikymas gali būti susijęs su viruso plitimu tam tikrose vietose – įmonėse, rajonuose ar regionuose, tai gali būti miestas ir panašiai. Gali būti skelbimai net lokalūs karantinai, jei atsitiktų, kad kažkurioje vietoje labai greitai pradėtų plisti virusas.
Ką reikštų vietinis karantinas? Tai – tam tikri režimai gydymo įstaigoms, ugdymo įstaigos gali būti taikomas kažkoks specialus režimas, kol situacija būtų suvaldyta“, – kalbėjo A. Veryga.
Izoliavimosi šalių sąrašas ilgėja
Kalbėdamas apie priverstinę izoliaciją grįžus iš užsienio šalių, ministras priminė, kad jų sąrašas yra skelbiamas ir peržiūrimas kiekvieną savaitę.
„Deja, jis nuolat ilgėja – jame atsiduria vis naujos šalys. Sutarėme su epidemiologais, kad sudėliosime tokią matricą, kurios logika bus tokia, kad kaip išeidinėjom iš karantino, tai į jį po truputį galėtume įeiti taikant griežtesnes priemonės.
Nebūtinai galėtume prieiti iki paties karantino, bet pritaikyti tam tikrus nacionalinius ir vietinius apribojimus. Tai sudėliosime tokią kaip priemonių matricą ir ją bus galima paskelbti visuomenei, net ir orientacinius rodiklius nurodyti. Aišku, dėl kiekvienos priemonės konkrečiai spręs Vyriausybė“, – pabrėžė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Ribotų renginius?
Paklaustas, ar įvairios žmonių susibūrimo vietos, sporto klubai ir panašios vietos plintant virusui galėtų būti uždarytos, ministras sakė, kad tai nėra būtina sąlyga, tačiau gali griežtėti reikalavimai dėl žmonių skaičiaus, atstumo reikalavimų.
„Tai tikrai nėra kažkoks raketų mokslas, virusui plisti reikia kontakto ir kad nebūtų dėvima veido apsaugos priemonė ir kad būtų artimas kontaktas, tam tikra ekspozicija“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, tie patys principai galiojantys ir kalbant apie renginių ir kitų susibūrimų organizavimą.
„Tai čia kalbėtume apie dalykų skaičiaus ribojimą – tas, kas yra susiję su ligos perdavimo rizika. Pirmiausia yra taikomos priemonės, kurios neleidžia plisti ligai, o vėliau įsijunginėja griežtesnės priemonės, kurios nutaikytos į labiau pažeidžiamas – gydymo, slaugos įstaigas.
Vėl gali būti draudžiami lankymai, gali grįžti privalomas testavimas guldant į gydymo įstaigą. Kuo didesnė rizika, tuo didesnis atsargumas, kad nenustotų funkcionuoti tam tikri sektoriai“, – sakė A. Veryga.
Ekonomikos nestabdytų
Ministras patvirtino, kad kol kas bus stengiamasi imtis tokių priemonių, kad nebūtų uždaromi verslai.
„Iš pradžių virusas buvo nepažįstamas, buvo neaišku, kaip jis plinta, jo užkrečiamumas, dėl to reikėjo imtis labai nespecifinių priemonių, kurios liečia didžiąją visuomenės dalį.
Ir tie dideli uždarymai pasiteisino. Kai visuomenė jau turi patyrimo, žino, kaip saugotis, tai jau nėra tas pats kaip per pirmąją bangą. Tad dabar galima taikyti specifiškesnes priemones ir būtų galima išvengti tokių, kurios stabdytų verslus ir trukdytų valstybei gyventi daugiau ar mažiau įprastą gyvenimą“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.
Visgi paprašytas patikslinti, kokie galėtų būti susirgimų skaičiai, kad būtų imtasi griežtesnių priemonių, ministras to padaryti negalėjo.
„Kol kas nesutariama dėl konkrečių skaičių, jie turėtų būti sudėlioti šią savaitę ir visgi, matyt, prisirišim prie tų skaičių, kurie ir dabar taikomi kitoms šalims – prie 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, kurie taikomi šalims, iš kurių negalima atvykti.
Bet gali būti tam tikrų išimčių. Galiu priminti Nemenčinės atvejį – kol nebuvo ištestuota didžioji dalis gyventojų, buvo žinoma tik apie vieną įmonę ir vieną slaugos įstaigų. Bet buvo pagrįstų abejonių, ar liga nėra labiau išplitusi, tad buvo taikomos profilaktinės priemonės“, – kalbėjo ministras.
Vaikus ramiai leisime į mokyklą?
Paklaustas, ar vaikus rudenį reikia ruoštis leisti į mokyklas, ar visgi galima laukti naujo karantino, A. Veryga tikino, kad maksimaliai bus stengiamasi, jog nuotolinio mokymosi būtų išvengta.
„Šimtu procentų negaliu garantuoti ir prognozuoti, bet visgi ruošiamasi tam, kad vaikai grįžtų į ugdymo įstaigas. Bet čia pirmiausia svarbu tai, kad kai neveikia ugdymo įstaigos, dalis tėvų negali eiti į darbą. Tai vėlgi svarbu dėl pačios šalies ekonomikos funkcionavimo.
Taigi bus dedamos maksimalios pastangos, kad ugdymo įstaigos pradėtų funkcionuoti. Aišku, su visomis apsaugomis priemonėmis vaikams, kurie yra tinkamo amžiaus. Jau nekalbu apie mokytojus, kurie neretai yra vyresnio amžiaus. Reikės išmokti įvairių dalykų – ir dezinfekcijos, ir patalpų vėdinimo, nes amžinai sėdėti nuotolinį mokymą neišeina dėl jau minėtų priežasčių“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad vėlgi nereikėtų pamirštų lokalių karantinų: „Jei situacija prastėtų, tada galėtų būti uždaroma, bet tai būtų lokalūs dalykai. Bet tai būdavo ir gripo epidemijos metu, tad tai nėra visiškai naujas dalykas.“
Paklaustas, ar pritartų medikams, kad antroji viruso banga jau kyla, A. Veryga nesiėmė vertinti, ar tai jau antra banga, ar dar besitęsianti pirma, tačiau pabrėžė, kad tai, jog turėsime atvejų augimą, neabejotina.
