Apie tai BNS pirmadienį informavo ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.
Jos teigimu, viceministrė šiuo metu jaučiasi prastai, kurį laiką turi nedarbingumo pažymėjimą, tad darbe jos nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija, be kita ko, teigia bendradarbiausianti su teisėsaugos institucijomis ir pateiksianti visą reikiamą informaciją, kad tyrimas būtų baigtas kaip galima greičiau.
Plačiau situacijos L. Bušinskaitė teigė negalinti komentuoti dėl vykstančio tyrimo, tačiau pridūrė, jog tikisi, kad šis atvejis nesutrukdys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams ir toliau bendradarbiauti, suvaldant koronaviruso protrūkį.
„Visi kolegos, tarp jų – ir viceministrė, dirbo dienomis ir naktimis, savaitgaliais negailėdami jėgų, kad tik šalyje būtų greičiau suvaldytas viruso plitimas“, – teigė L. Bušinskaitė.
FNTT teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.
L. Jaruševičienėi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.
Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.
BNS žiniomis, pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.
Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
