N. Venckienė siekia, kad prieš šešerius metus surengta apkalta ir 2014 m. birželio 19 d. priimtas nutarimas dėl jos kaip Seimo narės mandato panaikinimo būtų pripažinti neteisėtais veiksmais.
Iš pradžių šis skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau 2020 m. sausio 15 d. šis teismas atsisakė priimti ieškinį, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Pirmas blynas prisvilo
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai tv3.lt patvirtino, kad teisme buvo gautas ieškovės N. Venckienės ieškinys, kuriuo prašoma: jai surengtą apkaltą ir atsakovo 2014 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą „Dėl Neringos Venckienės Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ pripažinti neteisėtais.
„Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Ginčai dėl Lietuvos Respublikos Seimo veikimo ar neveikimo, susijusio su apkalta neapima administracinių teismų kompetencijos“, – sprendimą, kodėl buvo atsisakyti priimti ieškinį argumentavo šio teismo atstovai.
Vis dėlto, N. Venckienei buvo išaiškintina, kad tokia teisinė situacija, kai teismas atsisako ginti pažeistas teises ar laisves, nesukuria neišsprendžiamo teisės vakuumo, nes nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis papildytas 4 dalimi, pagal kurią – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Nepaisant šio išaiškinimo, N. Venckienė nusprendė nesikreipti tiesiai į Konstitucinį Teismą, o skųsti apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo metu ši byla yra nagrinėjama rašytine tvarka. Sprendimas žadamas artimiausiu metu.
Praleido beveik 100 posėdžių
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad N. Venckienė skundžia 2014 m. birželio 19 d. Seimo nutarimą. Primename šio nutarimo turinį:
„Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvadą, kad „Lietuvos Respublikos Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 64 Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 m. balandžio–lapkričio mėn. vykusiuose 25 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Sprendžiama, kad „šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją“, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsniu nutaria:
1. Panaikinti Neringos VENCKIENĖS Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.
2. Nutarimas įsigalioja nuo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“
Suteikė daugiau laisvės
Naujienų portalas tv3.lt vasario 18-ąją rašė apie Panevėžio apygardos teismo tą dieną priimtą sprendimą. Teisėjai sprendė dėl naujai pateiktų N. Venckienės ir jos gynėjos prašymų.
N. Venckienės advokatė Sonata Žukauskienė tv3.lt patvirtino, kad teismui buvo pateikti prašymai pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurios šiuo metu yra taikomos N. Venckienei.
Advokatė pabrėžė, kad šį klausimą jau galėjo išspręsti prokuratūra, bet to nepadarė. Tad toliau jau teismo buvo prašoma panaikinti intensyvią priežiūrą be jokių apribojimų bei grąžinti sumokėtą užstatą.
Visą tai buvo siekiama pakeisti rašytiniu pasižadėjimu neišvykti bei, jei matomas poreikis, dokumento paėmimu. „Šiuo metu N. Venckienės atžvilgiu yra priimtos neadekvačios priemonės. Ji link Garliavos pusės 2 km gali pavažiuoti, o Kaune ties Žaliakalniu tas 10 km apribojimas prasideda. Ji niekur negali važiuoti, nes turi apsisukti ir grįžti“, – anksčiau tv3.lt teigė S. Žukauskienė.
Vis dėlto, Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad visi N. Venckienės ir jos gynėjos prašymai dėl kardomųjų priemonių panaikinimo yra atmetami.
Sprendimo motyvai
Vasario 18 dieną Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas šioje proceso stadijoje yra tinkamos ir nėra diskriminacinės.
Teismas pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių kardomųjų priemonių tikslų yra siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Ir nors kardomoji priemonė N. Venckienei iki išvykstant iš Lietuvos nebuvo paskirta, teismo įsitikinimu, tai nereiškia, kad savo veiksmais ir elgesiu ji nevengė baudžiamojo proceso.
Todėl, teismo nuomone, naikinti ar iš esmės keisti kaltinamajai taikomas kardomąsias priemones nėra pagrindo. Siekdamas užtikrinti N. Venckienės dalyvavimą procese, netrukdomą ir maksimaliai greitą bylos išnagrinėjimą teismas paliko galioti jai paskirtas kardomąsias priemones.
Teismas taip pat pratęsė N. Venckienei taikomos intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2020 m. gegužės 19 d., tačiau sušvelnino šios priemonės sąlygas. Vietoje anksčiau skirto draudimo nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 km atstumu teismas uždraudė N. Venckienei išvykti iš šalies ir įpareigojo ją būti savo gyvenamojoje vietoje Garliavoje nuo 22 val. iki 6 val.
„Prokuroro nutarimu kaltinamajai paskirti įpareigojimai nenutolti nuo savo gyvenamosios vietos nurodytomis kryptimis ir atstumu yra pertekliniai ir be pakankamo pagrindo perdėm varžo kaltinamosios galimybę laisvai judėti tenkinant tiek savo, tiek artimųjų kasdienius poreikius bei suteikiant jiems pagalbą“, – rašoma apygardos teismo nutartyje.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad kaltinamoji iki šiol nėra pažeidusi intensyvios priežiūros sąlygų, šiuo metu jai gali būti suteikta galimybė laisvai ir be apribojimų judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant didesnę kontrolę nakties metu.
Teismas nutartyje įspėjo kaltinamąją, kad ji privalo dėvėti elektroninį stebėjimo prietaisą, jo nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti. Pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas, kaltinamajai gali būti skirtas suėmimas.
Nutarties dalis dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Viešas N. Venckienės laiškas
„Tas juokingai rūstus teisingumas, kai sunkiais nusikaltimais kaltinamieji gyvena laisvai, o juokingai mažais – varžomi apykojėmis, užstatais ir reikalavimais būti namuose nakties metu.
Vasario 14 d. kreipiausi į Panevėžio apygardos teismą prašydama panaikinti visas man taikomas kardomąsias priemones.
Šiandien Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas yra tinkamos, nėra diskriminacinės, tačiau sušvelnino kardomąsias priemones, suteikdamas galimybę laisvai ir be apribojimų judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant didesnę kontrolę nakties metu.
Apie išskirtinę teismų praktiką taikant man kardomąsias priemones
Jau nuo pat pirmų ekstradicijos dienų, man tenka susidurti su Lietuvos teisingumo bendruomenės, nepaisant JAV Valstybės Departamento imperatyvaus įpareigojimo Lietuvai teisti mane tik už nesunkius nusikaltimus, požiūriu, esą aš pavojinga, galinti pabėgti, nusikaltėlė ir man turi būti taikomos kuo griežtesnės kardomosios priemonės.
Pirmuosiuose teismų posėdžiuose nusistovėjo aiški tendencija vykdyti visus griežčiausius Lietuvos prokuratūros prašymus, vėliau nežymiai juos švelninant.
Pirmasis teismas skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, laikant tardymo izoliatoriuje, vėlesnis numatė dokumentų poėmį, 10 000 užstatą, intensyvią priežiūrą 500 metrų atstumu – iš esmės namų areštą. Dar vėliau, prokuroras mano prašymu pakeitė intensyvios priežiūros sąlygas: įpareigojo nenutolti nuo gyvenamosios vietos daugiau kaip 10 km atstumu šiaurės (šiaurės rytų ir šiaurės vakarų) kryptimi ir 2 km pietų (pietryčių ir pietvakarių kryptimi).
O šiandien Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas yra tinkamos, nėra diskriminacinės ir suteikė galimybę laisvai ir be apribojimų judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant didesnę kontrolę nakties metu.
Kardomosios priemonės neadekvačios, neatitinka būtinumo ir proporcingumo kriterijų
Priminsiu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sutiko, kad baudžiamasis persekiojimas mano atžvilgiu gali būti vykdomas tik dėl 4-ių, didelio pavojaus visuomenei nekeliančių veikų. Tai trys nesunkiais traktuotini nusikaltimai ir vienas nusižengimas, už kurį numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Be to, mano sulaikymas dėl ekstradicijos tęsėsi 21 mėnesį, kuris privalo būti įskaitytas į skiriamą bausmę. Jei, žinoma, būsiu nuteista.
Be to, pats pabėgimo faktas, ko taip bijosi teisiniai persekiotojai, užtrauktų dar vieną baudžiamąją atsakomybę ir netekčiau sumokėto užstato –taip reikalingų mano tėvams ir man pragyvenimui reikalingų lėšų.
Šie išdėstyti motyvai, kai aš jau esu atlikusi didesnę bausmę nei galėtų būti paskirta, patvirtina, kad bėgti nuo tyrimo dėl kaltinimų nesunkiomis veikomis, negali būti paremti jokia nei buitine, nei teisine logika.
Teisingumas privalo būti vienodas, net mano buvusiems kolegoms
Šiuo metu iškeltos baudžiamosios bylos mano buvusiems kolegoms. Nors jie įtariami kur kas didesnėmis pavojų visuomenei keliamomis veikomis, jų kardomosios priemonės nepalyginamai švelnesnės.
Kyšininkavimu ir kitais nusikaltimais įtariamiesiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, Konstantinui Gurinui ir Valdimarui Bavėjanui, Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą, nors jie įtariami sunkesniais nei aš nusikaltimais, už kuriuos jiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad jiems nebuvo paskirta ir jokių kitų kardomųjų priemonių.
Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, kuriam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir gresia iki 8 metų laisvės atėmimo, taip pat paskirta tik viena kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Eligijui Masiuliui, kuris yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais: prekyba poveikiu, kyšininkavimu, neteisėtu praturtėjimu, už ką jam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus apygardos teismas panaikino visas kardomąsias priemones, kaip ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui –panaikintos visos kardomosios priemonės.
Man teismai taiko tik išimtinę praktiką
Akivaizdi teisminė praktika patvirtina, kad asmenims, kurie įtariami daug sunkesnių nusikaltimų nei aš padarymu, buvo paskirta tik viena kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lyginant su man, nesunkiomis veikomis kaltinamam asmeniui, skirtomis kardomosiomis priemonėmis - akivaizdus teisingumo vykdymo selektyvumas mano asmens atžvilgiu.
Todėl klausimas, kodėl Lietuvos prokuratūra siekia mano asmens didesnio suvaržymo nei asmenų, apkaltintų nepalyginamai sunkesnėmis veikomis, taip ir lieka neatsakytu, atviru visuomenės svarstymui.“
Įvykių chronologija
N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
Iš JAV pernai lapkričio 6 dieną pargabenta buvusi parlamentarė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą.
N. Venckienei uždėta apykojė, paimti dokumentai. Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais. Ji buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
