Skelbiama, kad siekiant išvengti naujos užsikrėtimų bangos, šventinį savaitgalį numatoma riboti patekimą į visus šalies miestus ir miestelius, tačiau po švenčių gali būti sušvelninti draudimai prekybos ir paslaugų sektoriuje.
Premjeras tvirtina, kad tvraką prižiūrės ir ribojimus užtikrins policija, kuri, esant reikalui, pasitelks karius. Konkretūs sprendimai bus priimti trečiadienį.
S. Skvernelio patarėjas Giedrius Surplys spaudos konferencijoje sakė, kad į savivaldybes, kuriose asmenys negyvena, bus galima patekti tik ekstra atveju.
„Tam tikros išlygos bus taikomos tiems, kas turi nekilnojamojo turto, arba tiems, kurie važiuoja į laidotuves ar kažkokiu kitu ekstra atveju. Bet iš principo tikrai norime užtikrinti, kad nelankytumėme senelių, tėvų, giminaičių, kurie gyvena kituose miestuose“, – sakė premjero patarėjas.
Jis tikino, kad „šiuo metu planuojama, kad budės visi įmanomi ekipažai, taip pat ketiname pasitelkti į pagalbą ir savivaldybes, jog būtų užtikrintas budėjimas, jog kai kurie keliai būtų užtverti fiziškai, kad būtų galima suvaldyti patekimą į miestus“.
Anot G. Surplio, galutinis sprendimas bus jau netrukus, jis nuguls ir į teisės aktus, o nesilaikantys taisyklių bus baudžiami.
Išimtys bus taikomos ne tik tada, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, bet ir nutikus sunkiai ligai ar nelaimei, taip pat kai vykstama dėl būtinojo darbo atlikimo ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
Pasak ministro pirmininko, bus griežtai tikrinami tie asmenys, kurie privalo laikytis saviizoliacijos, prekybos centrai prašomi užtikrinti tinkamą pirkėjų srautų reguliavimą.
„Artėjantis savaitgalis yra tikrai kritiškai svarbus. Prašau visų susitelkti ir elgtis labai atsakingai. Jei viskas praeis gerai, gali būti, kad palaipsniui galėsime pradėti pereidinėti prie lengvesnio režimo“, – kalbėjo S. Skvernelis.
To Lietuvoje dar nebuvo
Profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis sako, kad tokios priemonės visai suprantamos, nes Lietuva su tokio masto pandemija dar nėra susidūrusi. Panaši situacija buvo tik 1918 metais, kai karantinas sumišęs su karo padėties įstatymais, buvo dar griežtesnis ir taikytas okupacinės vokiečių kariuomenės.
„Kai buvo skelbiami karantinai sovietiniais laikais ar tarpukariu, jie niekada nebuvo tokie griežti ir apimantys visą šalį, kaip dabar, nes tiesiog neturėjome tokios situacijos, tokio viruso. Aš manau, kad Lietuvoje, deja, nėra tiek daug sąmoningų žmonių, todėl ir reikia tokių griežtų sąlygų. Pajudėjimas į šventes, pas gimines, parodys, kaip Lietuva geba tvarkytis“, – sakė profesorius, matęs ne vieną karantiną.
Jis aiškino, kad tokios pandemijos, kaip dabar, jis nėra matęs. Taip, būta choleros ir raupų pandemijų, bet jos nebuvo taip išplitusios.
„Supraskite, visi sergantieji sovietiniais laikais būdavo greitai izoliuojami, gydomi infekcinėse ligoninėse. Ten karantinas buvo itin griežtas, niekas neįeidavo, neišeidavo. Niekas net nekeldavo klausimo, visi žinojo, kad tam tikrą laiką žmonės bus uždaryti“, – sakė jis.
Tiesa, miestų Lietuvoje neuždarinėdavo, keliauti tarp rajonų nedraudė, nes tokių paslaptingų virusų, kaip šis, tiesiog nebuvo.
Pasaulyje, pasak profesoriaus, nuo 1918 metų ispaniškojo gripo, panašios situacijos, kaip dabar, buvo fiksuotos gal tik Ebolos ir SARS atvejais. Jis pasakojo, kad sovietiniais laikais būdavo lokalių epidemijų, kai uždarydavo tam tikrą miestą arba regioną, tarkime 1970 metais Odesą ar 1972 metais Baku.
„Odesoje, kilus choleros epidemijai, buvo įvesta armija ir uždarytas miestas. Kareiviai ten stovėjo gatvėse kas 10 metų, nieko neįleido, nieko neišleido. Tais laikais viskas buvo itin griežta, o ir paslaptinga, nors žmonės ir mėgino visaip išvengti to, bėgo laukais iš miesto, bet net tai buvo sunku padaryti. Tiesa, ši „bausmė“ truko tik savaitę, tiek užtrunka choleros inkubacinis laikas“, – pasakojo profesorius.
Anot jo, situaciją valdyti padėjo ir tai, kad neegzistavo jokia saviizoliacija, kilus bent menkam įtarimui žmogus buvo guldomas į ligoninę.
Draudimų efektas naudingas ne tik kovai su virusu
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad sprendimas neleisti keliauti per Šv. Velykas yra skausmingas, bet valdantiesiems tai gali būti ir naudinga.
„Šiuo metu labai trūksta paaiškinimo, kiek ir kokie veiksmai yra galimi ir ne. Taip pat neatsakytas klausimas kiek ir kokių priemonių galima naudoti“, – svarstė politologas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad visuomenė, ar didesnioji jos dalis, šį sprendimą gali priimti pozityviai, nes vyksta taip vadinamasis „vienijimosi aplink valdžią fenomenas“.
„Tai istoriškai aprašytas fenomenas, kai telkiamasi aplink valdžią tam tikrais momentais. Jei pažvelgtume į Europos politikų reitingus per paskutinius du mėnesius, pastebėtume, kaip juos veikia kova su koronavirusu. Pasitikėjimas politikais augo beveik visose šalyse, vienintelė išimtis yra Ispanija. Ten ministro pirmininko reitingas sumažėjo. Kurį laiką mes tikrai matysime didesnę, nei įprasta, piliečių paramą visiems valdžios sprendimams. Ypatingai, jei juos vertins kaip ryžtingus, tinkamus ir adekvačius situacijai“, – sakė politologas.
Pasak A. Krupavičiaus, iš šios situacijos vieni politikai tikrai išlos, o štai kiti gali prarasti populiarumo taškus.
Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius pritaria, kad premjero sprendimas neleisti keliauti per Šv. Velykas šalies viduje yra žmogaus judėjimo suvaržymai, bet karantino metu jie yra galimi. Tai, trumpi, aiškūs ir dėl tam tikros priežasties įvedami suvaržymai, dėl kurių, pasak teisininko, matyt nereikia atsiklausti Seimo.
„Tai labai specifinis apribojimas, tik Velykoms, tik trims dienoms. Ir labai laikinas. Tokie apribojimai, mano supratimu, galimi. Štai jei nutartų tokius apribojimus įvesti visam karantino laikui, čia jau būtų kitas klausimas. Tada reiktų, manau, Seimo leidimo“, – sakė teisininkas, patikinęs, kad dėl šių apribojimų neturėtų kilti teisinių kliūčių valdžios atstovams.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad viruso plitimas Lietuvoje lėtėja, tačiau mirčių skaičius artimiausiu metu dar šoktels į viršų.
