LHMT teigimu, per šiuos 4 mėnesius iš 102,7 tūkst. išlydžių apie 22 proc. (apie 22,5 tūkst.) jų trenkė iš debesų į žemę. Likę išlydžiai vykdavo tarp debesų.
Dažniausiais žaibų taikiniais būdavo elektros oro ir požeminės linijos bei vandens telkiniai ir, žinoma, aukšti statiniai, kaip bokštai ar vėjo jėgainės.
LHMT atstovai priduria, kad patys pavojingiausi – teigiami žaibų išlydžiai, kurie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, besiganančius gyvulius ar gyvūnus bei sukelia gaisrus, per pastaruosius keturis mėnesius buvo nedažni.
„Tokių buvo labai nedaug – 4517 išlydžiai arba vos 4,4 proc. (maždaug 1 iš 23) nuo visų užfiksuotų išlydžių“, – rašo LHMT.
Daugiausiai žaibų išlydžio tankių fiksuota Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse, Kalvarijos savivaldybėje ir Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Molėtų rajonuose, kur 1 km² tekdavo daugiau nei 2,4 žaibo išlydžio, sako LHMT.
Kita vertus, mažiausiai perkūnijų fiksuota pajūryje ir pamaryje – Neringos savivaldybėje, Šilutės, Klaipėdos rajonuose ir Palangos miesto savivaldybėje, kuriose 1 km² tekdavo mažiau nei 0,8 žaibo išlydžio.
Daugiausiai perkūnijų liepos mėnesį
LHMT atstovai „Facebook“ pasidalino ir 6 daugiausiai išlydžių pasižymėjusiomis dienomis. O net 3 iš jų buvo užfiksuotos liepos mėnesį. TOP šešetukas yra toks:
1. liepos 11 d. – 14,7 tūkst. išlydžių;
2. liepos 13 d. – 13,0 tūkst. išlydžių;
3. birželio 2 d. – 10,1 tūkst. išlydžių;
4. gegužės 25 d. – 9,8 tūkst. išlydžių;
5. liepos 25 d. – 5,1 tūkst. išlydžių.
6. gegužės 29 d. – 5,0 tūkst. išlydžių.
„Vien per šias šešias dienas užfiksuota truputį daugiau nei pusė gegužės–rugpjūčio mėn. laikotarpio žaibų išlydžių. Per 123 dienas (4 mėnesius) 41 dieną perkūnijos niekur šalyje nebuvo fiksuojamos, o dar 25 dienas užfiksuota tik iki 20 išlydžių“, – nurodo LHMT.
Apkritai daugiausiai žaibų išlydžių taip pat fiksuota liepos mėnesį, kurių buvo 38,7 tūkst. Gegužę fiksuotas 36,1 tūkst. žaibo išlydis, birželį – 21,5 tūkst., o rugpjūtį – 6,4 tūkst.
„Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai tai būna išlydžiai vykstantys debesyse)“, – rašo LHMT.
