Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, didžiosios dalies šių vaistų kainos reikalavimų neatitiko jau kelerius metus, tačiau juos kurį laiką dar buvo leidžiama naudoti tęstiniam gydymui. Vaistų gamintojams nesutikus jų atpiginti, jie buvo galutinai išbraukti iš sąrašo.
Esminių pokyčių nebuvo
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad esminių kompensuojamųjų vaistų kainų pokyčių nuo metų pradžios nebuvo“, – komentare BNS teigė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomenė skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė.
„Šiemet gamintojų kainos Lietuvai nuo sausio mėnesio keitėsi taip: sausio mėnesį trijų vaistų kainos buvo mažesnės nei šių metų spalio mėnesį, bet tokios pačios kaip liepą, o trijų vaistų gamintojai jų kainą sumažino – spalio mėnesį kainos buvo mažesnės nei sausio mėnesį“, – nurodo VLK.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prieš kelias savaites viešai kreipėsi į dešimt kompanijų, kad jos sumažintų vaistų kainas. Anot ministerijos, dėl nustatytų kainų gydytojai nuo spalio mėnesio negalės skirti naujiems pacientams 47 vaistinių preparatų, o juos pratęsti galės tik tiems žmonėms, kuriems tęsiamas gydymas.
Ministras pavedė specialiai derybų komisijai skubiai – iki spalio 15 dienos – organizuoti derybas su dešimtimi šiuos vaistus gaminančių bendrovių – „Teva“, „Mylan Healthcare“, „GlaxoSmithkline“, „Sanofi“, „Pfizer“, „Novartis“, „Astra Zeneca“, „Novonordisk“, „Sandoz“, „Berlin Chemie“.
Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tąkart apkaltino farmacijos bendroves, kad jos pakėlė arba pagal reikalavimus nesumažino vaistų kainų, siekdamos nuversti ministrą A. Verygą. Jo teigimu, farmacininkai kai kurių vaistų kainas padidino iki aštuonių kartų.
Vaistų gamintojai kategoriškai atmetė priekaištus. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija teigia, kad inovatyvių vaistų kainos Lietuvoje jau dabar yra vienos žemiausių Europoje, o atsakomybė dėl situacijos tenka valdžiai, kuri nustatė ydingus vaistų kainodaros principus.
Pokyčius lėmė pakeista kainodara
Rugsėjo pradžioje patvirtintame paskutinio šių metų ketvirčio kompensuojamųjų vaistų kainyne nurodyta, kad 47 vaistinių preparatų naujiems pacientams nebegalima skirti, šiuos vaistus įsigyti galės tik receptus iki spalio gavę žmonės. Didžioji dalis šių vaistų – 36 – naujiems pacientams nebepasiekiami jau nuo liepos, rudenį prie jų pridėti dar vienuolika preparatų.
„Informuojame, kad nuo spalio 2 dienos sveikatos apsaugos ministras šiuos vaistus iki šių metų lapkričio 1 dienos leido išrašyti gydymui tęsti“, – pažymi VLK.
Tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa tvirtina, kad šiuos vaistus vartojusiems pacientams dėl apribojimų nereikėtų nerimauti – juos galima pakeisti kitais kompensuojamųjų vaistų kainyne esančiais preparatais, kurie yra tiek pat efektyvūs.
Valstybinės ligonių kasos pateikti duomenys rodo, kad minimų vaistų kainos įstatymais nustatytų reikalavimų neatitiko jau 2018-ųjų liepą, kai buvo pakeista kompensuojamųjų vaistų kainodara, kurioje pagrindinis dėmesys skirtas paciento priemokos dydžiui.
Tuomet nustatyta, kad didžiausia galima paciento priemoka negali viršyti penktadalio vidutinės kompensuojamųjų vaistų kainos tenkančios vienam receptui. Nuo šių metų spalio priemokos lubos yra 4,71 Eur už vieną vaistų pakuotę.
„Nauja kainodara ir lėmė, kad dalis vaistų neatitiko paciento priemokos dydžio,“ – teigiama BNS pateiktame VLK atsakyme.
Per daugiau nei dvejus metus nuo šių vaistų įtraukimo į kainyną, 22 iš jų kaina nesikeitė, aštuonių – sumažėjo, o 14 – padidėjo.
Dalies vaistų skyrimas apribotas jau 2018-aisiais
Nuo 2018-ųjų visus per brangius kompensuojamuosius vaistus, kuriuos galima pakeisti ir kitais kainyne esančiais panašaus poveikio vaistais, buvo galima skirti tik tęstiniam gydymui.
„Dalies vaistų, kuriuos leidžiama naudoti tik gydymui tęsti ir draudžiama išrašyti naujiems pacientams, kaina neatitinka nustatytų reikalavimų nuo 2018 metų vidurio, tačiau siekiant apsaugoti pacientų interesus ir nesukurti nereikalingų eilių pas gydytojus, perrašant šiuos vaistus (keičiant į analogiškus), ir buvo priimtas toks sprendimas (dėl tęstinio gydymo-BNS),“ – BNS pateiktame komentare sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus duomenis, 28 vaistams apribojimai buvo taikyti nuo 2018-ųjų liepos, penkiems – nuo tų pačių metų spalio. 2019-ųjų liepą apribotas vieno vaisto skyrimas, spalį – dar trijų. Šįmet sausį, balandį ir liepą apribotas dar trijų vaistų skyrimas pacientams.
K. Garuolienės teigimu, iki šių metų liepos nepavykus pasiekti, kad vaistų gamintojai kainas sumažintų, nuspręsta šių kompensuojamųjų vaistų apskritai nebeskirti.
„Nuo 2020 m. liepos 1 dienos (...) minimų vaistinių preparatų išrašymo apribojimas „gydymui tęsti“ buvo pakeistas į skyrimo apribojimą „neišrašomas kaip kompensuojamasis vaistas“,“ –teigė viceministrė.
Gamintojai apie per dideles kainas įspėti 2019-aisiais
Kompensuojamųjų vaistų kainyną kiekvieną metų ketvirtį sudaranti Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija pernai metų viduryje priėmė nutarimą, kad vaistai, kurie yra per brangūs ir gali būti pakeičiami kitais, bus nebeįtraukiami į valstybės kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
„Tad vaistų gamintojai dar 2019 metų viduryje buvo įspėti, kad nesumažinus kainų, šie vaistai bus keičiami kitais. Tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų ir buvo padarytas atitinkamas sprendimas,“ – teigia VLK.
Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė taip pat sakė, kad vaistų gamintojams kiekvieną ketvirtį buvo siunčiami pranešimai, kuriuose raginta sumažinti vaistų kainą.
„Deja, tik pavieniams vaistams kainos būdavo sumažinamos,“ – sakė ji.
VLK teigimu, keturi vaistai, kurių gamintojai sumažino kainą, nuo spalio 1 dienos vėl buvo įtraukti į kainyną ir kompensuojami visiems pacientams. Likusieji kainos nepakeitė, tad iš kainyno turi būti išbraukti.
„Kaip matote, tas procesas vyko netrumpai, kad visi galėtų pasiruošti – gamintojai sumažinti kainas, o jei ne, kad pacientai būtų pradėti gydyti kitais vaistais (...) Todėl sprendimas nebeįtraukti tų vaistų į Kainyną buvo priimtas tik nuo liepos 1 dieną įsigaliojusio Kainyno. Tokia praktika tęsiama ir dėl spalio 1 dieną įsigaliosiančio Kainyno,“ – sakoma VLK komentare.
Kainyne – 254 per brangūs, bet nepakeičiami vaistai
Vaistai, kurie laikomi būtinaisiais ir kurių negalima pakeisti jokiais kitais kainyne esančiais vaistais – dažniausiai tai vieno gamintojo vaistai ar sudėtiniai preparatai – ir toliau lieka kainyne, tačiau tuomet dirbtinai padidinama jų bazinė kaina, kad pacientams tenkanti priemoka neviršytų nustatytų lubų.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visų šių vaistų, kurie po komisijos sprendimo paliekami Kainyne, yra padidinama bazinė kaina, dėl ko jų paciento priemoka tampa maža ir dabar sakoma, kad tai pigiausi vaistai. Taip nėra, nes tai padaroma dirbtinai – už juos ženkliai daugiau nei už analogiškus vaistus sumokant privalomojo sveikatos draudimo lėšomis,“ – aiškina Valstybinė ligonių kasa.
Per brangių, tačiau būtinų vaistų kainyne šiuo metu yra 254.
Iš viso kompensuojamųjų vaistų kainyne šiuo metu yra 2105 vaistai, paskutinį šių metų ketvirtį į sąrašą pridėti buvo 124 nauji vaistai.
Naujajame kainyne 684 vaistų kainos yra sumažėjusios, 1284 vaistai kainuoja tiek pat, 13 kaina – padidėjo.
Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais šis kainynas Privalomojo sveikatos draudimo fondui leis sutaupyti apie 800 tūkst. eurų, kurie bus skirti naujiems vaistams kompensuoti.
Vaistų kainos yra įšaldytos – farmacininkai
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė BNS tvirtino, kad dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų vaistų kainos šiuo metu yra įšaldytos, tad tikrai nebuvo pakeltos.
„Kategoriškai atmetame bet kokias insinuacijas neva specialiai didinamų kainų tema (...) Galime tvirtai pasakyti, kad vaistų gamintojai kainų nėra pakėlę – šiuo metu galioja griežti ministerijos nustatyti vaistų kainodaros principai, dėl kurių kompensuojamų vaistų kainos yra įšaldytos, jos gali būti tik mažesnės,“ – BNS perduotame komentare teigė ji.
A. Gaižauskienės nuomone, ministerijos taikomas kainų palyginimo metodas yra klaidinantis, nes su kitomis šalimis lyginamos ne konkrečių vaistų, o veikliųjų medžiagų kainos. Būtent dėl šios metodologijos ir kyla neteisingos interpretacijos.
„Kadangi iš ministerijos ar kitų atsakingų institucijų nesame gavę paaiškinimų ar patikslinimų, kokios kainos buvo lyginamos ministerijos pateiktoje lentelėje, galime tik daryti prielaidą, kad buvo lyginami ne konkretūs vaistai, o veikliosios medžiagos. Neretai kai kurių pigiausių preparatų Lietuvoje net nėra, kaip nėra ir registruotų jų gamintojų Lietuvoje,“ – pabrėžė ji.
Farmacininkų asociacijos direktorė pažymėjo, kad vaistų gamintojai su atsakingomis institucijomis nuolat bendrauja ieškodami sprendimų, pacientams sudaryti galimybes gauti naujausius gydymo metodus.
