Pagal trečiadienį priimtą nutarimą valstybės nuosavybėn perimamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Marijampolės, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Radviliškio, Molėtų, Jonavos, Alytaus rajono savivaldybių, kaip GMP stočių savininkių, turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos.
Anot nutarimo, visos šios GMP stotys bus prijungtos prie Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties ir nuo kitų metų liepos 1-osios ji pradės veikti kaip nauja viešoji įstaiga – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šiuo metu egzistuojanti decentralizuota GMP sistema yra ydinga: brigadų krūviai labai nevienodi, atskirose savivaldybėse skiriasi iki dešimties kartų, jų išdėstymas neefektyvus, jos yra per toli viena nuo kitos.
Pasak ministerijos, dėl šių priežasčių negalima sukurti efektyvaus GMP brigadų tinklo, paslaugos teikiamos pagal skirtingus standartus, dispečerinės naudoja skirtingas informacines sistemas ir skirtingus konsultavimo protokolus ir pan.
Pagal ministerijos planą, kitų metų liepos 1 dieną greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks viena GMP tarnyba, jos savininkė bus valstybė, ji veiks per penkis teritorinius padalinius.
Visai GMP sistemos pertvarkai suplanuota 47 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų – mašinoms, medicinos įrangai, infrastruktūrai ir patalpoms pritaikyti, specialistams mokyti, vairuotojams perkvalifikuoti, taip pat skaitmenizavimui.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, jų savininkų teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos ir 30 gydymo įstaigų. Taip pat dirba dvi privačios greitosios medicinos pagalbos tarnybos – bendrovė „Ambulansas“ ir V. Budanovo personalinė įmonė.
SAM teigia, kad pagrindinis reformos tikslas yra laiku suteikti GMP paslaugas: greitoji pagalba pacientą turi pasiekti iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.
