Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigia, kad vairuotojai streikuodami prašo elementariausių, geresnių darbo sąlygų. Dvejus metus vykstančios derybos dėl darbuotojų teisių išaugo iki streiko.
„Tai norim atkreipti dėmesį, visų pirma, į tai, kad profesinė sąjunga siekia jau daugiau, nei dvejus metus pasirašyti kolektyvinę sutartį ir kad kolektyvinėje sutartyje būtų nustatyta darbo apmokėjimo sistema, kurioje būtų aiški, sąžininga darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka, kurios vienašališkai kiekvieną mėnesį negalėtų keisti bendrovės direktorius, bei nustatyti kiti darbo socialiniai standartai, tokie, kaip darbuotojų teisė į penkias darbo dienas per savaitę, teisė po penkių darbo valandų turėti nemažesnę, kaip trisdešimt minučių pertraukėlę pailsėti ir papietauti, darbo normų nustatymas, kad būtų vykdomas suderinus su profesine sąjunga ir kiti darbuotojams aktualūs klausimai“, – sako jis.
Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas įvardijo kokių pokyčių ne tik tikisi, bet ir nori darbuotojai. Jis sako, kad turėtų būti pakeistas požiūris į darbdavio ir darbuotojo santykį ir į formas, kurios leistų ne tik kaupti pensiją, bet ir turėti socialines išmokas nedarbingumo ar atostogų atveju.
„Vairuotojai nori labai aiškių, tvarių ir sąžiningų darbo santykių su bendrove. Vairuotojas, kaip darbuotojas, nori žinoti, koks jo atlyginimas bus rytoj, o ne priklausyti nuo vienašališkų bendrovės vadovo įsakymų, kurie gali keistis kiekvieną mėnesį. Be to nustatant ne tipines ir netvarias darbo apmokėjimo formas, tokias, kaip gali būti, skiriamas priedas, pagal vadovo subjektyvius vertinimus ir tokias formas, nuo kurių nemokamos draudžiamosios pajamos ir tokiu atveju darbuotojas mažiau kaupia pensijai, praranda socialinės išmokas, nedarbingumo, atostogų atveju. Tai darbuotojų pasisako prieš ir nori turėti labai aiškų susitarimą per kolektyvinę sutartį su darbdaviu“, – pasakojo A. Markevičius.
Vairuotojai pasipiktinę ne tik darbo sąlygomis, bet ir alga. Pirmininkas pakomentavo, kokią algos sudėtis ir kodėl darbuotojai sako, kad gauna per mažai. Kokios algos sulaukia viešojo transporto vairuotojas?
„Labai sunku pasakyti, nes dabar darbuotojai negavo lapelių, po paskutinio darbo užmokesčio kėlimo. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nemaža dalis, kaip aš minėjau, yra naujai nustatyta kintama darbo užmokesčio dalis už kokybę, kuri darbuotojui gali ir nepriklausyti, (nuo 60 iki 80 eurų) kadangi aiškiai parašyta, – gali būti skiriama. Vadinasi, ji nurodyta, kaip kintama dalis, bet ji vadovo sprendimu gali būti neskiriama, ir čia yra tas nesaugumas, kadangi darbuotojas tokiu atveju negali apsiginti ir prisiteisti sau neišmokėtos dalies, nes ji gali būti skiriama. Ir todėl labai sunkiai pasakyti, kiek gaus rytoj, nes „aš nuo rytojaus galiu ir nemokėti kintamos dalies, nes ji jums nepriklauso, o tik gali būti skiriama“, o gali būti neskiriama ir ištisus metus.
Dabar darbuotojo atlyginimas, mūsų paskaičiavimu, – būtų apie 1 500 eurų ant popieriaus, iš kurių 17 proc. beveik sudaro ta kintama dalis už kokybę ir 50 eurų priedas už kilnojamą darbą, kuris yra neapmokestinamas. Tai toks atlyginimas yra pradedančiojo. Be abejo, yra kiti priedai, už sudėtingumą, jeigu jis vairuoja trečią transporto priemonę“, – kalbėjo vyras.
Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas pasidalino istorija – moteris išėjo iš darbo, nes nemato artimųjų ir diena iš dienos dirba.
„Didelis socialinio gyvenimo trūkumas, todėl išeina darbuotojai. Atėjo viena moteris, ji buvo profsąjungos narė, bet kadangi nutraukė darbo santykius, tai atėjo į profesinę sąjungą nutraukti narystės. Ir mes visą laiką darome tas apklausas, ir klausiame, ar susiradote geresnį darbą, kas yra blogai? Atėjo moteris ir sako, kad ji išeina, nes nemato savo šeimos, diena iš dienos praleidžia darbe ir jai trūksta, net ne trūkta, o net nėra to socialinio gyvenimo, nei poilsiui, nei šeimai, nei draugams. O paklausus, kada ji susirado naują darbą, ji pasakė, kad ne, aš einu į darbo biržą, negaliu atlaikyti tų krūvių“, – pasakojo A. Markevičius.
Advokatas Nerijus Kasiliauskas, sako, kad kiek tęsis streikas, negali įvardinti, todėl tikėtina, kad ne tik darbuotojai, bet ir Vilniaus miesto gyventojai, kurie naudojasi viešo transporto paslaugomis, nepatogumus gali patirti neribotą laiką.
„Vairuotojų streikas truks tol, kol bus susitarta dėl vairuotojų iškeltų reikalavimų. Tai yra sunku pasakyti, kadangi šiai dienai derybos yra imituojamos, bandoma imituoti, kad derimasi ir realiai jokio proveržio nėra. Teisinės pasekmės yra tokios, kad bendrovė patiria nuostolius, vilniečiai patiria nepatogumus ir čia streiko tokia esmė, kad kol Vilniaus miesto valdžia toleruos vilniečių nepatogumus ir bendrovės patiriamus nuostolius, tol tos derybos tęsis ir, kai bus priimti atitinkami politiniai sprendimai realiai derėtis, o ne imituoti derybas, – tada jos pasibaigs, kartu ir streikas.
Esmė tokia, kad jei bus pasirašyta kolektyvinė sutartis, jai galiojant yra draudžiama streikuoti ir tai užtikrina bendrovei socialinę taiką, ramybę. Ir jei trejus metus, kaip yra siekiama, trejų metų kolektyvinės sutarties, ją pasirašius, darbuotojai įsipareigoja nestreikuoti ir bendrovė, ir vilniečiai gyvena ramiai“, – sakė jis.
Advokatas pasakojo, kad problema yra gili ir paslėpta. Pasak jo, galima matyti, kad sprendimas nėra susitarti, o norima tiesiog užgniaužti streiką.
„Mes matom visokeriopą nenorą, nes yra konstatuota teismų sprendimais, kad buvo vilkinamos, imituojamos derybos ir tas procesas toliau tęsiasi, niekas nepasikeitė, teismas nustatė minimalias paslaugas. Bendrovė specialiai sudaro tokią situaciją, kad neužtikrintų, nes profesinė sąjunga nepriima į darbą darbuotojų, nesudaro transporto priemonių išlaikymo grafikų – visa tai daro darbdavys.
Iš bylos, nes matom, kad jų tikslas yra nesusitarti, o kažkaip tai užgniaužti, sustabdyti šitą streiką. Pavyzdžiui, sudaro maršrutus, vienam maršrutui išleidžia 80 proc., kitam 40 proc., – tai jeigu tolygiai paskirsčius abejuose maršrutuose galima 60 proc. išleisti. Specialiai yra sudaromi tokie transporto priemonių išleidimo grafikai, parodyti, kad yra maršrutai, kurių neužtikrinom 50 proc. – ir tada yra kaltinama profesinė sąjunga, kad ji neužtikrina, nors pats darbdavys sudarinėja tuos maršrutus, o ne profesinė sąjunga. Kol kas, šiandieninėje situacijoje, tai yra tokia bendrovės pozicija – nenoras susitarti“, – komentavo advokatas Nerijus Kasiliauskas.
TAI KAS SVARBESNIS : vairuotojas ar jo vadybininkas ?!.
