„Miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, – pranešime teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.
Be to, savivaldybėms, perkančioms elektrinius, dujinius ar vandenilinius autobusus, būtų skirta 30 mln. eurų. Penkių didžiausių miestų ir kurortų savivaldybėms, ribojančioms dyzelinių automobilių eismą, numatoma skirti 20 mln. eurų.
Finansinę paramą taip pat siūloma teikti žmonėms, pasikeisiantiems malkines krosnis į šilumos siurblius arba prisijungsiantiems prie centralizuotų sistemų. Numatoma didinti akcizą akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems šilumos gamybai.
Pirmasis oro taršos mažinimo planas susilaukė kritikos dėl per didelių draudimų, neaiškaus automobilių apmokestinimo ir degalų akcizo didinimo.
