Taip po atakos dešimtimi dronų prieš naftos kompleksus Saudo Arabijoje, atrodė „Aramco“ naftos perdirbimo įmonės objektai Abkaike. Liepsnos iš karto pasėjo paniką ne tik pačioje Saudo Arabijoje, bet ir naftos rinkose. Saudo Arabija laikoma OPEC kartelio lydere, ji išgauna dešimtadalį pasaulinės naftos paklausos. Po šio išpuolio Saudo Arabijos naftos gavyba sumažėjo daugiau nei per pusę, dėl to žaliavos kaina šovė į aukštumas, nafta pabrango dešimtadaliu.
„Pusė naftos gamybos sutrikdyta Saudo Arabijoje yra didžiulis skaičius, didelis šokas. Pasauliniu mastu, tai yra 5 procentai visos pasaulyje išgaunamos naftos“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiek smulkios, tiek stambios degalais prekiaujančios įmonės perspėja, kad per artimiausią savaitę vaizdas degalinių švieslentėse pasikeis, benzino, dyzelino kainos nekils.
„Naftos kainos padidėjo, didmeninės kainos taip pat didės. Ko pasekoje mažmeninės kainos, kaip bebūtų gaila padidės“, – teigia naftos produktų prekybininkų atstovė Daiva Jokšienė.
„Pašoko nuo 60 dolerių už barelį pašoko iki 69. Amerikos prezidentas leido naudoti Amerikos atsargas, nukrito iškarto iki 66. Dabar maždaug toks šokinėjimas ir yra. Bijau būti blogu pranašu, bet, manau, čia per savaitę viskas pasimatys labai greitai. Gal net ir greičiau“, – kalbėjo degalinių sąjungos atstovas Karolis Stasiukynas.
Ekonomistai bando raminti visuomenę. Esą Lietuvoje degalų kainos turėtų keistis minimaliai.
„Lietuvoje naftos kainos įtaka benzino galutinei kainai degalinėse yra tik tai ketvirtadalis. Du trečdalius kainos lemia akcizai ir PVM. Net ir dešimtadaliui pabrangus naftai, galutinė kaina degalinėse turėtų pakilti maždaug 3, 4 centais“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Degalinėse kalbinti vilniečiai šią prognozę vertina skirtingai. Vieniems ir keli centai daug, kiti kainų šuoliais nesiskundžia:
„Kol kas nematau didžiulio skirtumo. Ar 5-i centai į vieną pusę, ar penki centai į kitą.“
„Per daug mokam už kurą. Keliai per prasti, kad mes tiek mokėtume.“
„Viskas tvarkoje, jeigu tokios kainos išsilaikytų. Svarbu, kad jos nekiltų, čia naujausiomis žiniomis girdėjom, kad lygtais turėtų kilti tos kainos, tai jeigu kilstels aišku, tada, bet važiuoti reikia.“
Tiesa, tai pats optimistiškiausias scenarijus. Jei įtampa artimuosiuose rytuose neatlėgs, kartosis dronų atakos, kainų kelionė aukštyn gali ir nesibaigti.
„Gali būti įvairių scenarijų. Ką pamatėme, kad Saudo Arabija, kuri kaip ir buvo laikyta, naftos rinkoje kaip ir saugumo garantas: jos ir galimybės didinti gavybą naftos rinkoje buvo nemažos, jie buvo toks kaip stabilizatorius. Po to kas atsitiko šeštadienį, pasitikėjimas Saudo Arabija dingsta, kas gali garantuoti, kad vėl nepasikartos konfliktai“, – mano SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Viskas priklausys, kas gi bus su ta naftos kaina. Ar ji išliks, kaip stabilizavosi 66-i doleriai. Ar, kadangi rizikos dar didelės ir nežinomybė ir neaišku, kaip rinkos sureaguos ir kaip greitai bus likviduotos pasekmės. Jeigu tas ištemps laike, analitikai net prognozuoja, kad naftos kaina gali pakilti iki 75-ių dolerių už barelį“, – sako naftos produktų prekybininkų atstovė Daiva Jokšienė.
Artimuosiuose rytuose baiminamasi ir kitų konfliktų, kurie gali iškreipti situaciją naftos rinkoje. Jungtinės Valstijos ir Iranas šiuo metu nesutaria dėl kontrolės Hormūzo sąsiauryje, kur kasdien plaukia naftą transportuojantys laivai.
Tuo metu ekonomistai akcentuoja, kad net jei naftos kaina dėl konfliktų artimuosiuose rytuose pakiltų iki 75 eurų už barelį, tai nebūtų tragedija. Esą lygiai prieš metus naftos kaina buvo didesnė, siekė 78-is dolerius už barelį.
